Paulo Coelho yra išimtis ir tuo pačiu fenomenas. Nesudėtingos, lengvo turinio jo knygelės karaliauja viso pasaulio perkamiausių knygų sąrašuose. "Alchemikas", pirmasis rašytojo kūrinys, sulaukė nesuprantamo dėmesio ir populiarumo. Juolab kad tai netgi nebuvo orginali idėja - veikiau budistų legendos apie jauną princą, kuris leidžiasi į kelionę ieškoti brangakmenio, o vėliau randa jį įsiūtą apsiausto pamušale, perpasakojimas.

"Penktasis kalnas" - Biblijos motyvais paremtas kūrinys. Tai nuobodžiausia kol kas skaityta Coelho knyga.

Sau būdingu stiliumi garsusis brazilų rašytojas gilinasi į neišvengiamybės temą ir žmogaus dvasinį pasaulį, nepamiršdamas gėrio ir blogio kovos, nors kas yra gėris ir blogis, taip ir lieka neaišku.

Knygoje radau vos kelias orginalesnes mintis, visa kita žinojau iš pradinių klasių tikybos kurso. Net prisiekę rašytojo gerbėjai pripažįsta, kad ši knyga nelabai nusisekusi. Trūksta intrigos, kuri leistų bent jau mėgautis tuo, ką skaitai. Erzina kvaili išvedžiojimai apie tai, kad žmogus visiškai priklausomas nuo "kažko". Determinizmu persunktas kūrinys turėtų patikti nevykėliams, kurie dėl visų nesėkmių kaltina likimą. Gal šį kūrinėlį reikėtų įvardyti kaip pasaką suaugusiems?

Labai trūksta gilesnių istorinių klodų, plaukiama septintos klasės senovės istorijos žinių laivu. Pagrindinis veikėjas Elijas grumiasi su Dievu, nors kam ir kodėl - nelabai aišku. Na taip, jis pyksta, nes angelas jį suklaidino, o gal jis tiesiog nesuprato angelo.

Galiausiai pagrindinė idėja - "visi įvykiai žmogaus gyvenime rikiuojasi taip, kad jis galėtų įgyvendinti, ką jam skyrė likimas" - absoliutus absurdas.

Ar tikrai visas pasaulis padeda įgyvendinti Asmeninę legendą? Artėjam prie pasakų. Knyga patiko tik tuo, kad nevargino, ji lengva, neįpareigojanti knistis po visus įmanomus kontekstus, be to, verčianti susimąstyti apie dvasinius dalykus. O to niekada nebūna per daug. Kai knygynai lūžta nuo šlykščių romanų apie šio pasaulio purvą, nenuostabu, kad žmonės vis dažniau griebiasi Coelho. Šis rašytojas vis dar tiki, kad gėris galiausiai nugalės. Ir vienas iš didžiasių knygus pliusų - ji puikiai migdo, todėl jei kankina nemiga, nesikreipkite į gydytoją, o skaitykite "Penktąjį kalną". Dabar ji visada guli šalia mano naktinio stalelio. Saldžių sapnų. Ryte gėris bus laimėjęs kovą su blogiu.

Coelhiečiams.