Bandymų pažvelgti į galbūt kam nors dar nekaltai atrodantį reklamos pasaulį literatūroje jau būta ne vienas. Lyg netyčia, nekaltai į tą pasaulį abiem kojom įmaknoja, o vėliau visai įklimpsta ir Vavilenas Tatarskis. Mozaika, kaleidoskopas, karuselė – viso to per maža apibūdinti tam, į kokį pasaulį įtraukiamas reklamos kūrėjas. Nuo deivės Ištarės iki kokainu persisunkusio kilimo, per žmogaus godumą, bukumą, aklumą, link pačių beprotiškiausių ir tuo beprotiškumu beveik mirtinai užjuokinančių reklaminių šūkių – siužeto vingiai šimtą kartų aštresni už bet kokios kardiogramos geometriją. Groteskas, šaržas, ironija, sarkazmas, humoras – itin tiksliai ir aiškiai išreikšti teksto nuotaikų pustoniai. Autorius stebi pepsi-coca-colinę kartą, kurios gyslomis, atrodo, teka visi plačiai išreklamuoti gėrimai, vietoje širdies tuksi televizorius, o vietoje smegenų – reklaminių įvaizdžių ir šūksnių cirkas. V.Pelevinas juokiasi kiekviename puslapyje, nors kartais tas juokas skamba piktai, net žeidžiančiai. O kartais virsta tiesiog juoku pro ašaras.

Knygos kulminacija aukštyn kojomis apverčia įprastą suvokimą apie kreatyvų, reklamos ir auditorijos santykį. Čia galima įžvelgti savotiškus juostos ”Trumeno šou” pėdsakus. Kas, jeigu mes patys, mūsų priešai ir mūsų autoritetai esame tik reklamos ir viešųjų ryšių produktas? Sukrimtusiems šią knygą į smegenis stuktelės dar bent kelios panašios dvejonės – iš pradžių atrodančios lyg kilusios iš Marso, bet kalbančios apie itin žemiškus, aktualius ir grėsmingus dalykus.

Galbūt kai ką nuo šios knygos atbaidys svaiginančių musmirės, tarp beprotybės ir genialumo balansuojantys Če Gevaros laiškai ir kiti sveika logika nedvelkiantys siužeto elementai.Galbūt kai kam bus pernelyg daug haliucinacijų, kurias tiek genialiomis, tiek šizofreninėmis pavadinę neliksite neteisūs.Ką padarysi. Kitiems beliks mėgautis knyga, retkarčiais cyptelint – vietomis tekstas bei potekstės pataiko tiesiai į tarpuakį kiekvienam Generation P atstovui. Ir tik nereikia aiškinti, kad tamsta šiai kartai nepriklausote.

Perfrazuojant vieną posakį – knyga, verta ne tik žvakės, bet viso kandeliabro.

Čia jums ne koks F.Beigbeder!