Kiekvienoje iš tų epochų žmonės buvo susikūrę vaizdinius, kurie sąlygojo jų veiksmus ir įvairių reiškinių vertinimą. Kiekviena tema išskirta į atskirą skyrių (o jų yra 17) ir nagrinėjama atskirai kiekviename iš trijų paminėtų laikotarpių. Pavyzdžiui, skyriuje "Seksualumas ir meilė", sužinome kaip tie dalykai buvo vertinami Antikoje, Viduramžiais ir NA. Kartais tie vertinimai laikui bėgant radikaliai keičiasi, kiti gi, mažai pakitę, "pertempinėjami" iš vienos epochos į kitą.

Štai, kad ir tiek atrodytų įprastas Kristaus vaizdavimas - kenčiantis už žmonių nuodėmes ant kryžiaus. Iš tiesų tai sąlyginai nesenas Dievo sūnaus "įvaizdis". Krikščionybės aušroje Kristus daugiausia buvo vaizduojamas kaip Mokytojas, sėdintis soste, apsuptas savo mokinių; ankstyvaisiais ar net brandžiaisiais Viduramžiais (kryžiaus žygių laikotarpis) Kristus jau baudžiantis - pilnai ginkluotas ir besikaunantis karys, naikinantis tiek nusidėjėlius, tiek demonus ar slibinus.

Perskaityti dalykai kartais sulaužydavo mano susikurtus stereotipus apie tam tikrus dalykus . Pavyzdžiui, kad ir apie didelį Viduramžių žmonių religingumą, arba tiksliau pasakius jo "žemišką" prigimtį, pagrįstą abipusiu vykdymu, tam tikru pirklišku žmogaus ir Dievo sandoriu. Arba graudžiai juokinga buvo skaityti, kokie pavojai ankstyvaisiais Viduramžiais tykojo asmenų, dar gyvais paskelbtų šventaisiais - vargšai turėdavo iš tolo apeiti gyvenvietes, slapstydamiesi nuo žmonių, siekusių įsigyti bent dalelę švento kūno, kaip apsaugančią relikviją. Kadangi jie negalėjo visą laiką jo turėti gyvo, idealus variantas - užmušti šventąjį ir taip įsigyti mirusiojo kūną, kuris perimtų kraštą į savo globą.

Knygą galima skaityti nuo bet kurios vietos, pasirinkus bet kokį skyrių. Netgi imant atskirą skyrių nebūtina skaityti apie visus tris laikotarpius. Pavyzdžiui, galima pasidomėti kaip Naujaisiais amžiais buvo vertinami Džiaugsmas, kančia ir laimė. Toks autonomiškumas labai patogus.

Keletas iš 17 skyrių:

Seksualumas ir meilė: nuostata seksualumo atžvilgiu ir meilės reikšmė (pvz., sekso, meilės ir santuokos atskyrimas; romantinė meilė kaip raison d'etre);

Religingumas: religingumas (pvz., su Dievo įvaizdžiu siejama baimė ir meilė; ,,Dievo kaip aiškinamosios hipotezės" atsisakymas);

Kūnas ir siela: kūno ir sielos tarpusavio santykio vertinimas; sąmoningas kūno vertinimas ir nesąmoningas jo vaidmuo (pvz., kūnas kaip sielos kalėjimas; psichosomatinės vienovės idealas);

Liga: ligų vertinimas ir kova su jomis (pvz., liga kaip Dievo bausmė; kaip biologinės mašinos gedimas);

Komunikacija: komunikacijos formos (pvz., oralumas ir raštingumas; gestų kalba).

Ypatingai sužavėjo tai, kad praktiškai kiekvienas sakinys informatyvus. Nėra tos "pilstymo ligos", kuri dažnokai užpuola panašaus pobūdžio veikalų sudarytojus. Čia perskaitęs puslapį gauni tiek įdomių žinių, kad belieka tik stebėtis tokiu kompaktiškumu ir autorių sugebėjimu atsispirti pagundai įsileisti į plačius išvedžiojimus, dažnokai įdomius tik jiems patiems, bet ne skaitytojui. Kaip informatyvumo pavyzdys - 5 sakinių citata apie seksualumą Viduramžiais:

"Jei sutuoktiniai tuo laiku, kuris pagal bažnytinės teisės nurodymus dėl liturginių priežasčių buvo tabuizuotas, bei moters menstruacijų metu, nes tada ji laikyta nešvaria, susilaikydavo, tai per mėnesį jie galėdavo teisėtai miegoti kartu dvi, daugiausiai penkias dienas. Be to, kiekvienas fizinis susiėjimas pagal šv. Augustino mokslą, net jei, kaip nurodyta, skirtas vaikų pradėjimui, buvo laikomas nuodėme, nes eo ipso buvo susijęs su geidulingumu. Sutuoktinių lytiniai santykiai, jei jais nebuvo siekiama pradėti palikuonis, buvo smerkiami kaip nuodėmė; nesantuokiniai santykiai irgi buvo smerkiami. Net ir teisėtas susiėjimas turėjo būti kuo vienodesnis: atgailos knygų (nuodėmių ir bausmių sąvadų) autoriai ir moralės teologai nesmerkė tik vadinamuoju ,,misionieriaus" būdu atliekamo lytinio akto, visos kitos pozos buvo baudžiamos (pėdsakų dar randama dabartinėje JAV teisėje: 22 federalinėse valstijose pilnamečių piliečių santykiavimas oraliniu ir analiniu būdu baudžiamas įstatymu). Daug pasako tai, kad fizinio susijungimo forma, kai moteris yra viršuje, anot Viduramžių šaltinių, buvo praktikuojama tik viešnamiuose arba raganų ir velnio santykiuose."

Ar verta šią knygą perskaityti? Kaip minėjau, ji nėra iš tų kurias būtina skaityti iš eilės nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Galima net sakyti, kad tai ne viena knyga, o 17 nedidelių knygų apie tam tikrą sritį. Štai jas ir rekomenduočiau paskaityt esant poreikiui sužinoti įdomių ir naujų dalykų apie žmogų ir visuomenę. O jei griežčiau, tai uždėčiau antspaudą: "Būtina turėti namų bibliotekėlėje". O jau noras ją perskaityti, manau, kažkada vis tiek atsiras.