Apie knygą: Andrzej Sapkowski – RAGANIUS
Leidykla: Eridanas (2005)

Ciklą sudaro 6 knygos (visos 2005 - 2007, Eridanas, Kaunas):

• "Raganius" - Paskutinis noras, Likimo kalavijas;

• "Elfų kraujas"

• "Paniekos metas"

• "Krikštas ugnimi"

• "Kregždės bokštas"

• "Ežero valdovė"

Yra tokia fantastinės literatūros rūšis fantasy. Aš tokio žanro kūrinius vadinu pasakomis suaugusiems. Ir, tiesą sakant, atsikandau tokios literatūros paauglystėje, ir perkopus dvidešimt labai retai beskaitau tokius niekalus, kur skraido raganos, grumiasi burtininkai, medžiojami slibinai ir kiti pasakų-mitų veikėjai. Beje, pažįstu net tris gyvus žmogėnus (kas Lietuvos skaitytojų mastais yra nemažas skaičius), kurie paskaitę S.Kingo pasaką „Drakono akys“ paniekino ne tik patį Kingą, bet ir apskritai visą fantastinę literatūrą, nes Kingas jiems buvo siaubo rašytojas, o „Drakono akys“ tapo fantastinės literatūros atspindžiu.

Nepatinka man fantasy dėl savo galimo begalinio tęstinumo, nepadarė man įspūdžio Tolkienas su savo hobitais, Rowling su Hariu Poteriu bei krūva kitų pasakų sekėjų. Tik Pratchettas čia buvo išimtis - buvo iki Sapkowskio. O dabar jie abu karaliauja mano fantasy Olimpo viršūnėje. Pirmasis dėl savo neprilygstamo humoro ir išmonės, antrasis dėl personažų realumo, tikrumo ir visų kitų dalykų, kuriuos pavardinsiu žemiau.

„Kuo poezija skiriasi nuo gyvenimo? Nežinai? Ogi štai kuo: gyvenimo neįmanoma sukritikuoti... (iš „Krikštas ugnimi“)

Lenkų rašytojo pasakojimai apie raganių Geraltą – tai ne kokia trilogija ir net ne koks konaniškas ciklas, kur galima kiekvieną kūrinį skaityti atskirai. Čia septynių storų knygų istorija, kuri praktiškai kaip prasideda pirmoje, taip baigiasi tik paskutinėje, ir čia netinka principas, kad gali pradėti skaityti nuo bet kurios knygos. Tiesa, pradžia padaryta apsakymų rinkiniais, bet ir ten vyrauja bendra siužetinė linija, padedanti pamatą tolimesnei romanų istorijai.
Sapkovskitai kaip ir tolkienistai turi sukūrę tiek rašytojui, tiek jo sugalvotiems herojams visą kultą: „Raganiaus“ pasaulio gerbėjai buriasi į klubus, daro interneto puslapius, renginius, yra išleistas kompiuterinis žaidimas, serialas, filmas, ciklo literatūrinis audinys analizuojamas įvairiausiais aspektais, ir tai, matyt, ne pabaiga, nes knyga dar nėra išversta į anglų kalbą.

„Jei yra tikslas, turi būti ir kelias į jį“ (iš „Ežero valdovė“)Nemanau, kad verta atskleisti tokio žanro turinį, jis nelabai kuo skiriasi nuo kitų fantasy kūrinių (aišku, atsiras skaitytojų, kurie su manim nesutiks): raganiai, burtininkai, troliai, elfai, vampyrai, meilė, karas, draugystė, magija, kiti pasauliai, stebuklingi talismanai ir pan. Ir, žinoma, gėris turi triumfuoti. Tad, kur tas storų tomų apie turtus ir pabaisas, apie kruviną karą ir niršias kovas, apie mirtį ir didžią meilę, apie nemarią draugystę, narsą ir garbę ypatingumas?

Ogi, meistriškame daugialypyje literatūriniame audinyje, kurio pirmas lapas prasideda svaigiai švelnia sueities scena. Ir tokių paveikslų - subtiliai aistringų, nešvankių, pareigingų, įsakmių, gyvenimiškų ir skirtingų bus ne vienas. Erotika čia ar fantastika, paklausite. Fantastika suaugusiems čia.

Iki šiol negaliu perprasti, kodėl mūsuose, žmonėse, dauguma prakeiksmų ir užgaulių – iš erotikos srities. Juk seksas – gražu. Jis sietinas su grožiu, džiugesiu, malonumu. O jūs lytinių organų pavadinimus vartojate kaip vulgarius sinonimus.. (iš „Kregždės bokštas“ )

Tarp meilės ir sekso čia rasite ir stulbinančiai detalaus žiaurumo. Lyg koks žudikas maniakas iš medicinos fakulteto Andrzejus preparuoja kiekvieno kardo kirtį: pro kur įsminga geležtis į kūną, kokius audinius pažeidžia, kokie kaulai lūžta, kuri atskirta galūnė nuo kūno išdarinėja priešmirtinius viražus, kaip stipriai kliokia kraujo srovė... Siaubas čia ar fantastika, paklausite. Fantastika dokumentinio siaubo maniakams čia.

- Meilė,- lėtai pasakė Fringila,- kaip diegliai inkstuose. Kol nediegia, net neįsivaizduoji, kas tai yra. O jei kas kitas pasakoja, netiki.
- Panašiai,- sutiko raganius.- Bet yra ir skirtumų. Nuo dieglių inkstuose protu neapsisaugosi. Protu neišgydysi.
- Meilė iš proto šaiposi. Štai kuo pasireiškia jos žavesys.
- Veikiau jos kvailybė. (iš „Ežero valdovė“ )

Viena, ko tikrai nepamiršiu dar ilgai, tai scenos iš „Paniekos meto“, tos, kur raganius su savo meile apsilanko burtininkų suvažiavime. Skaičiau tris kartus, daviau paskaityti kitiems ir vis kartoju, kad dėl šitos vietos, negaila būtų ir dar dvigubai storesnį kūrinį suskaityti. Dviejų artimų žmonių santykiai, moteriškas pavydas, vyriškos silpnybės, moteriškos gudrybės viešumoje ir prisipažinimai, vyriškas tiesmukumas ir valgymo ypatumai, žodžiu, tiesioginis moters raganavimas vyrų atžvilgiu verčia šieptis, stebėtis autoriaus gyvenimiška patirtimi ir įvairiapusiškumu, prieš kurį nublanksta H. Fielding ir T. Fischer humoras.

- O dar? – neištvėrė jis.- Kokie dar vyrai tau patinka? Irgi bepročiai?
- O kas yra tikrasis vyriškumas,- ji žaismingai pakreipė galvą,- jei ne deramomis proporcijomis sumaišyti elegancija ir beprotybė? (iš „Ežero valdovė“)

Apskritai, „Raganiaus“ knygose rasite daug ir šiandien aktualių situacijų, gyvenimiškų stereotipų, ryškių patologinių ir išgrynintų charakterių, vidinių žmogaus sielvartų ir džiaugsmų, poelgių ir apsisprendimų motyvų, filosofinių būties apmastymų ir kitokių filosofinių-psichologinių aspektų, kuriuos pradedančiam šeimos santykių specialistui ir gyvenimo būdo dizaineriui –filosofui perskaityti būtina. Tai čia fantastika, psichologija ar filosofija, paklausite nesupratę. Fantastika psichologams ir filosofams čia.

...Gamta nežino filosofijos sąvokos. Filosofija įprasta vadinti apgailėtinus ir juokingus žmonių mėginimus suvokti Gamtą. Tokių mėginimų rezultatai irgi laikomi filosofija. Būtų tas pat, jei burokėlis perprastų savo būties priežastis ir pasekmes, apmąstymų rezultatus pavadindamas amžinu ir mįslingu Šakniavaisio ir Lapo Konfliktu, o lietų laikydamas Nepažinia Tveriančia Galia. mes, burtininkai, negaištame laiko svarstymams, kas yra Gamta. Mes žinome, kas ji, nes patys esame Gamta. (iš „Paniekos metas“)

Daugybė skirtingų šalių, tautų ir papročių, ir visur skirtinga tarmė, skirtinga kalba, skirtinga politika, skirtingos legendos, prietarai, tautosaka, keiksmažodžiai (oi, kokių čia jų galima prisimokyti) ir anekdotai. Dažnai jausmas toks, kad skaitai kažką panašaus į Marko Polo kelionių atsiminimus. Viskas pateikta taip detaliai, kad įsivaizduoji ne tik gaudomą gyva kikimorą, bet ir matai jos pėdsakų formą. Tai lyg tikros šalies istorinis metraštis, kur kiekvienas įvykis pateikiamas dažnai net kelių asmenų akimis. Turtingas Sapkovskio žodynas ir dar niekur kitur neaptikti archaizmai kelia pagarbą vertėjui Vidui Morkūnui ir skaitant leidžia nusikelti į viduramžių pilies biblioteką, kur pagauni save bevartantį inkunabulus. Va tada ir kyla noras spjauti Donelaičiui į veidą už jo „Metų“ skurdumą. Tai čia fantastika ar etnografinė chrestomatija, paklausite. Fantastika etnografams čia.

Joja kareivėlis, galvą aukštai kelia,
Kol nepamylavo, lėk šalin, mergele!
Kas jam gal uždrausti, tegul sau myluoja,
Juk jisai tėvynę krūtine užstojo! (iš „Ežero valdovė“.)

Nepatiko man šiame knygų kalne veiksmo tempimas ir vyniojimas į vatą (ypač tas ėmė jaustis skaitant penktąją knygą), gausybė šalutinių linijų, pasakojimo ir pasakotojo rakursų, politiniai išgalvoto pasaulio linija, na ir dar tai, kad niekur nebuvo „Raganiaus“ pasaulio žemėlapio. Tai, po velnių ir visų trolių, verta skaityti, ar ne? Verta, verta, ypač geografams, kurie nori neiškeldami kojos iš namų užpildyti pasaulio žemėlapio baltas dėmes.

- Brr... O kurį iš jų (basiliską ar gaidliską), sakyk, galima nudėti veidrodžiu?
- Abu. Jei gerai užtaikysi į galvą. (iš „Ežero valdovė“)

Praeitų metų pabaigoje Eridanas paleido į rinką paskutinę istorijos apie raganių Geraltą knygą ir leido be baimės imtis skaitymo. Baimė iki tol buvo tame, kad mūsuose dažnas reiškinys pradėti kokią seriją ir, paleidus porą knygų, sustoti amžiams. Šį kartą taip nėra. Lieka pasidžiaugti, kad jau turime visą ilgą pasaką suaugusiems prieš miegą. Tebūnie Jums romanai apie raganių Geraltą keliu į ramų sapną, nes fantastika visiems čia.

Apžvalga įdėta bendradarbiaujant su www.g-taskas.lt