Apie knygą: Birutė Imbrasienė – Lietuvių kulinarijos paveldas
Leidykla: Baltos lankos (2008)
ISBN: 9789955231400
Puslapių skaičius: 176

Šiandien bambėsiu apie visai neseniai leidyklos "Baltos Lankos" išleistą knygą, "Lietuvių kulinarijos paveldas", kurią vakar, pasinaudodamas Vagos knygyno suteikta 10% nuolaida, visgi nusprendžiau įsigyti.

Reiktų pradėti nuo to, kad knygą parduota už 40Lt (tiesa, perkant per leidyklos web puslapį - 34). Už tokią kainą jau norėtųsi kažko tokio, kas tikrai nenuviltų. Kažko, kas patrauktų, sudomintų, būtų tuo pat metu ir smagus skaitinys, ir taip pat pamokytų, kaip vieną ar kitą paveldo patiekalą galima būtų pasigaminti ir namų sąlygomis.

Pavarčius ir paskaičius man susidarė toks knygos kūrimo proceso įspūdis: autorė važiuoja tai į vieną, tai į kitą kaimą, pasisodina prie stalo kokią seną bobulytę, ir klausinėja jos: "O kaip, sakykit, senais laikais gamindavo šaltibarščius? O meduoliai kaip, ar buvo? O kokių dar senų patiekalų atsimenat?".

Bobulytės atsakymai būtų apytiksliai tokie: "Nu tep, vaikeli, gamydavom ir šaltibarščius. Raik paimc burokų, rūgštaus pieno, agurkų, krapų ir sumaišyc viskų. O meduoliai, pas mus tai juos vadydavo "piernykais", tai toki sausainiai, katruos kadu kepa, tai tešlon medaus ir prieskonių inmaišo".

Autorė stropiai rašo bloknotėlyje:
Marcinkonių k., Varėnos raj.
Šaltibarščiai. Burokai, rūgpienis, agurkai ir krapai. Sumaišyti.
Piernykai (meduoliai). Kepti sausainius, primaišant medaus ir prieskonių.

Taip, ji atliko didelį darbą, privažinėjo po įvairiausius kaimus, užduodama skirtingoms bobulytėms tuos pačius klausimus, dėl to gavo daug komentarų apie tą patį patiekalą, kad ir apie tuos pačius meduolius ar šaltibarščius.

Tačiau, kas blogiausia, toliau ji tuos savo užrašus tiesiog atkalė į wordą ir išleido kaip knygą. Jokių apibendrinimų. Jokios analizės. Jokios interpretacijos. Netgi nuotraukos nė vienos. Tiesiog štai toks konspektas. Netgi ne receptai, o tiesiog taip po porą abstrakčių sakinių.

Todėl man automatiškai kilo klausimas, o kokiai auditorijai išleista ši knyga? Greičiausiai ne tiems, kurie domisi kulinarija, nebent tik tokiems, kurie iš poros žodžių viską supranta, ką ta bobulytė turėjo omeny, ir gali intuityviai parinkti ingredientų proporcijas. Pradedantysis kulinaras su šia knyga neturės ko veikti.

Kitas dalykas, kuomet viskas paremta tik žmonių pasakojimais, apimamas laiko tarpas bus tik toks, kokio amžiaus bus vyriausias apklaustas žmogus. Netgi ir susiradus šimtametę bobulytę, nenukeliausime prisiminimais toliau, nei iki XXa. pradžios. Automatiškai "kulinarinis paveldas" bus apribotas tik XX amžiumi, pusę kurio, kaip gerai žinome, Lietuva praleido okupacijoje. Kur aš suku: jeigu jau tai ne kulinarinė knyga, tai galbūt ji istorinė? Deja, būtent dėl apimamo laikotarpio rėmų man ji tokia nepasirodė.

Tuomet galbūt tai etnografinę vertę turinti knyga? Taip, be abejonės, prisiminimus skaityti įdomu, kad ir užrašytus taip, telegramiškai. Gaila tik, kad buvo sulietuvinta apklaustųjų tarmiška kalba.

Ar ši knyga populiarina senuosius lietuviškuosius patiekalus? Kad nelabai, pagal aprašymus pagamins retas skaitytojas. Ar ji užgriebia pakankamai giliai, kad paaiškėtų vieno ar kito patiekalo šaknys? Irgi ne. Ar ją išvertus į anglų kalbą ja susidomėtų užsienietis? Vargu.

Taigi, ką turim? Konspektą, kiek aprūšiuotą pagal temas, ir tai nelabai kruopščiai (pvz., veršienos kumpis nugrūstas prie subproduktų), už kurį prašo 40,85 Lt. Ar jis vertas prašomų pinigų? Apie tai, žinoma, kiekvienas susidarys asmeninę nuomonę. Aš asmeniškai nesijaučiu labai nuskurdęs, bet tik todėl, kad pats labai domiuosi knygos tema, ir tuos prisiminimus aš vis viena vienur ar kitur panaudosiu, kad ir, tarkim, etimologiniams tyrinėjimams. Ar verta buvo šią knygą leisti kietais viršeliais? Tik tam, kad kas nors nusipirktų knygą neskaitęs, grynai iš patriotiškų paskatų, kad pasidėtų knygą į lentyną ir ji ten gražiai atrodytų. Ko gero, tokia ir būtų pagrindinė šios knygos išleidimo priežastis, kad ir kaip tai būtų liūdna.