Autorius: Sandra Vidauskaitė
Data: 2002-09-16
"Tiltas per amžinybę" - beveik autobiografinis Richardo Bacho romanas, pasakojantis apie sielos draugės paieškas ir meilės atradimus kartu su žmona Leslie.
Sutikau nemažai žmonių, kurie Richardą Bachą laiko vienu nuobodžiausių rašytojų. Šiame romane taip pat neišvengiama filosofinių svarstymų, mėgavimosi lėktuvų skrydžiais (Richardas Bachas yra lakūnas), pamąstymų apie tobulą moterį ir sielos draugę, tačiau jie glausti, paprasti, galų gale - neretai išskirti kursyvu, taigi, greitesnio veiksmo mėgėjai gali juos tiesiog praleisti (ir visas romanas neteks prasmės ir atrodys eilinė istorija su laiminga pabaiga). Ir dar vienas pastebėjimas - po ilgesnės petraukos knygą galima vėl atsiversti bet kurioje vietoje ir tiesiog imti skaityti. Užlieja švelnumas.
"- Kaip pažinti savo sielos draugą? - ramiai, tarsi tai būtų jai [Leslie] įprasčiausias dalykas, pakartojo klausimą. - Savąjį aš neiškart pažinau. Mes susitikom lifte. "Jūs aukštyn?" - paklausiau. "Taip", - atsakė jis. Nė vienas iš mūsų tada nežinojome, ką tie žodžiai reikš mums dabar."
Kaip lengva skaityti - paprastos frazės, tačiau nuo jų vis padvelkia liūdesiu, savotišku virpuliu, viltim ir šiluma... Neskaitykite šios knygos tie, kurie laikote principo reikalu pastebėti ir pirštu pabaksnoti į viską, kas dvelkia kasdieniniam gyvenimo ritmui gal ir neįprasta jautrumo aura. Net neimkite šios knygos į rankas. Būtų truputį liūdna, jei tokią švelnią istoriją apmėtytumėte aštriais komentarais tarsi kokiom nuodingom abejingumo strėlėm.
P.S. Richardas Bachas su savo žmona Leslie vėliau.... išsiskyrė. Milijonai rašytojo gerbėjų buvo šokiruoti - jie tikrai nesitikėjo, kad tokia meilės istorija realybėje gali baigtis taip banaliai, negi tai tik dar kartą įrodo, kad meilės nėra?! Tokios įvykių eigos ir skaitytojų reakcijos turbūt nesitikėjo ir pats Richardas Bachas, pripažinęs, kad romane "Tiltas per amžinybę" pamiršo parašyti paskutinį sakinį: "Viskas šioje knygoje gali būti neteisinga."
Gražu
Na taip, lengva nurasyti kitu isgyvenimus, jei pasirodo, kad tie zmones patys is ju nepasimoke. Taip ziurint, galima pasmerkti bet ka: Cercili (kaip gali alkoholikas vadovauti tautai?), Gandi (kaip gali zmogus, palaikes Hitleri, mokyti taikos ir sugyvenimo?), rytu mokytojus isivelusius i seksualinius skandalus (kaip jie gali mokyti ramybes ir nepasidavimo potraukiams?). Ir is kitos puses, galima pasmerkti bet kokius teiginius, suzinojus, jog juos palaike "nesvarus" zmones. Pvz. kaip galima palaikyti vegetarizma, suzinojus jog Hitleris buvo vegetaras?
Bet galbut svarbiau yra isigilinti kaip tik i autoriaus teiginius ir isgyvenimus. Ir surasti, kas yra teisinga, kas suskamba varpeliu konkretaus skaitytojo sieloje ir ka jis ar ji gali pritaikyti savo gyvenime. Ir neziureti ar tai tiko paciam rasytojui. "Tiltas per amzinybe" negarantuoja, kad Richardo ir Lesli ar Jono ir Onutes meile isliks amzinai. Taciau ji parodo viena is keliu, kaip meile gauna sansa isgyventi. Ir - panaudojant klise - jei bent viena pora sios knygos deka atras meile ir gyvens amzinai laimingai, tai jau didziulis pasiekimas.
;)
Gera knyga. Tinka idealistams -> pavyzdziui ir pesimistams -> kritikai ir pasissriuubavimams apie savo nelaimingus gyvenimus.
Malonaus pasiskaitymo!
Tik ar Jusu siek tiek neerzino tas tobulos moters ieskojimas, nerealiu reikalavimu sarasas.
Ir pati pabaiga - tos ju paskaitos, sielu klajones, kazkaip labai nebesiderino prie visos knygos nuotaikos (taip ir isivaizduoji pilnas sales amerikieciu, lyg klausytusi paskaitos - "Kaip sulieseti", ar pan.)Stai ir buvo uzkoduotas pirmas zingsnis skyrybu link knygos pabaigoje...
Ricardas labai zmogiskas - jis turi baimiu, gyvena apsistates sienos, bijo artumo, bijo atsiverti, nevisada moka isreiksti jausmus.. lygiai taip pat, kaip ir kiekvienas is musu.. "Tilta per amzinybe" galima skaityti dviem budais: kaip grazu sielos paklydima.. klejone i meiles pasauli, pasaka, kuria gali isgyventi kiekvienas.. arba praktini vadova.. meiles esme - tobulejimas vienas kito atzvilgiu. tai labai graziai atskleista sioje knygoje. kodel nepabandzius eiti tobulejimo keliu kartu su jos autoriumi? ;)
pardzioja intriguoja sio zmogaus pasaulis, idomu kas bus jo gyvenimo meile. Ar ja ras? Kaip sugyvens...
pabaigoje nusivaziuojama i fantastika,kuri visai netiko cia...
To Raimondas ant tilto
Dziaugiuosi kad si knyga Tau atskleide kazka kilnaus ir grazaus. Gaila bet man ne...
siaip Bacho knygos turi ta savybe, kad privercia noreti. ne kazkaip giliai mastyti ir kaip tu apmastymu pasekme, dazniausiai kankintis, bet palieka toki jausma, kad jei kazkam pavyko visa tai patirti, kad jei kazkas pasiekia TOKIA meile, toki tarpusavio supatima ir susibendravima arba tokia minciu galia kaip "Iliuzijose", tai kodel negaliu as?.. :)
O meiles idealas manes nesuzavejo, kaip ir happy endas.
Argi tai ne teisybe?
tereikia laukti ir tiketis.
ar niekada tau nedingtelėjo,kad visos knygos parašytos,remiantis gyvenimiška patirtimi.Visas menas tik atspindi gyvenimo nerealią realybę.Jis viso ko įkvėpimo šaltinis.O apie Majos skraistę teko girdėti?tik meilė gali nors truputį jos atidengti...
Ši knyga man labai patiko.Gal todėl,kad tuo metu man labai reikėjo tų paprastų tiesų.Na, kaip ten bebūtų,bet mano gyvenime atsirado ta ypatinga siela,kurią sutikus dingo viso pasaulio ilgesys mano akyse.Nors ir jo dabar nėra čia,mano mieste,mano šalyje,bet aš jį jaučiu.Tikiu,jog kasnakt sapnuoju jį ne šiaip sau,mūsų sielos susitinka mūsų sapnuose..:)
Tenoriu pasakyti:tikėkit,galvokit apie tai,stebėkit ženklus,įsiklausykit į save.
SĖKMĖS
Kygybuose
Kygybuose
-------------
- Dzonatanai, ar pameni, kad esi kaidaise sakes, jog Buri reikia taip labai myleti, kad uztektu pasiryzimo i ji sugryzti ir padeti kitiems mokytis?
- Zinoma
- Nesuprantu, kaip galima myleti ta beprociu minia, kuri ka tik bande tave nuzudyti.
- O, Flecai, aisku, kad nereikia myleti beprociu minios. Niekas nereikalauja myleti neapykantos ir blogio. Taciau turi preatintis matyti tikraja zuvedra, izvelgti geri kiekvienoje is ju ir padeti joms pacioms tai pajusti. Butent taip ash suprantu meile. kaip igundi, tas teikia daug dziaugsmo.
Analizas Nr. 1
Shios atkarpeles lyriniai herojai...nors ne, lyrinis tik vienas. Kitas labai prozaishkas. Tai va, lyrinis ir prozaishkas herojai yra porele narkomanu. Prozaishkas herojus, vardu Flecas (ir teisingai. Kur su tokiu vardu i lyrinius herojus?) , vartoja LSD ir uzhtat mato baisias vizijas, kur ji bando nuzhudyti beprochiu zhuvedru minia (Speju, kad neseniai jis pasizhioorejo filma 'Paukschiai'). Veikejas lyrinis, t.y. Dzonatanas, rooko zhole ir greichiausiai yra hipis, todel visur mato grozhi ir geri, o taipogi taika ir meile. Sprendzhiant ish paskutinio sakinio, su seks laifu pas ji irgi viskas tvarkoj. Mistinis 'Buris', del kurio prozaishkas Flecas konsultuojasi su lyriniu Dzonatanu, yra narkotinio apsineshimo metafora. A la nirvana, kazhkas panashaus.
Analizas Nr. 2
Chia kalbasi du ornitologai. Bent vienas ju, Dzonatanas, priklauso kokiam 'Greenpeace' ar PETA -- bootent jiems tipishki kliedesiai a la 'izvelgti geri kiekvienoje ir padeti joms tai pajusti'. Antrasis ornitologas, Flecas, panashu, priejo per arti zhuvedru boorio (matyt, norejo ish archiau apzhiooreti ta tikra zhuvedra tarp kokiu nors ne visai tikru) ir vos ishneshe sveika kaili, nes zhuvedros - banditai, o ne paukschiai (zr. filma 'Paukschiai')! O antrasis ornitologas ji ramina. Pokalbiai apie meile leidzhia itarti, kad shitas ornitologas ish PETA yra tas hipis ish analizo Nr.1.
Analizas Nr. 3
Chia kalbasi du zhuvedrai (vyr. g. zhuvedros, t.y.). Flecas (o vat zhuvedrui chia geras vardas) skundzhiasi Dzonatanui, kad ji uzh kazhkoki epizode nepaaishkinta dalyka ishgroodo ish Burio, nesvarbu, kas tai yra, bet Flecas nori ten grizhti ir kitus mokyti. Ish to sprendzhiam, kad Flecas arba ikoore kokia nauja religija, arba pabuvo uzhsienyje ir dabar shventai tiki, kad jo pareiga ishmokyti tautiechius zhuvedrus ir zhuvedras teisingai gyventi. Tiek vienu, tiek kitu atveju visai nekeista, kad Buris (kas tai bebootu) jo nekenchia.
Tuo tarpu meile ir dziaugsmas isduoda, kad Dzonatanas yra moosu senas pazhistamas hipis-ornitologas, kuris gyvenimo paivairinimui pabande grybuku ir dabar isivaizduoja, kad yra zhuvedras.
Ar tiek uzhteks? Galiu ir dar paanalizuoti.
konteksto praplėtimui siūlau susirasti j.erlicko eilėraštį apie žuvėdras. labai gražus, gale visi žūsta ar panašiai.
Dera atkreipti dėmesį į kalbą, demonstratyviai imituojančią kai kurių žiniatinklio vartotojų stilių: be lietuviškųjų raidžių, su klaidomis. Tai pabrėžia autoriaus siekį kreiptis į šiuolaikinį jaunimą. "Buri" tokiu atveju reiškia "Būrį" - bendruomenę, kuri atstūmė vieną ar abu veikėjus. "kiekvienoj is ju" nurodo, kad Būrį sudaro gana agresyvios moteriškos lyties atstovės. Džonatanas ir Flečas - jaunuoliai, palaikę ryšius su tomis merginomis. Džonatanas bando atskleisti Flečui gilesnę tų ryšių prasmę. "tikraja zuvedra" gali būti tiesiog jaunuolių žargono pavyzdys. Bet meniniame kūrinyje svarbi bet kuri detalė: "zuvedra" - paukštis, o paukštis simbolizuoja dvasią (šv. Dvasia vaizduojama balandžio pavidalu), jo skrydis asocijuojasi su žmogaus laisve. Džonatanas aiškina, kad tikra meilė tik ta, kuriai svarbi ši žmogaus pusė. Myli, jei matai ir padedi turtinti mylimosios dvasinį pasaulį. Tačiau žodis "igundi" nepriskirtinas aukštajam stiliui ir verčia skaitytoją prisiminti žemiškąją vyro ir moters santykių pusę. Rašytojas siekia atskleisti fizinių ir dvasinių ryšių harmonijos svarbą, leisiančią visomis prasmėmis pajusti žmogiškąjį skrydį, net ir ant nugaros...
(atsiprašau, čia gal "S" ... prašom trint)
e-vil, duok ishtrauka, suanalizuosiu. Bo koks tu bebootai grozhis ir geris, vien del taves Bakcho neskaitysiu.
Siedu, kurie gyvena musu visatoje, suklydo, kazkur padare mazyde klaidele ir ju santuoka issiro....
Taciau juk visa tai tera akimirka amzinybeje, ar ne? Jie dar turi visa likusi pasaulio laika viska pradeti is naujo.
Aš Dievinu šitą Knygą
nuobodybe
būtent, dėl vaikų man taip pat kilo klausimas beskaitant