Rinktinė rinktinė

Apie knygą: Kęstutis Navakas (sud.) – Dar penkios minutės nakties
Leidykla: Tyto alba (2008)
ISBN: 9789986166214
Puslapių skaičius: 168

Lietuvių meilės lyrika... Vien šis užrašas prie pavadinimo gali nuteikti ironiškai – o apie ką dar lietuviai eilėraščius rašo? Na, gerai gerai – dar kaimas, tėvynė, motina... Be to – gi buvo net kelių tomų lietuvių meilės lyrikos rinktinė „Mudviejų vakaras“, kam gi kartotis? Tačiau dar pristatant knygą jos sudarytojas – Nacionalinės premijos laureatas, poetas ir legendinė literatūrinės bohemos figūra Kęstutis Navakas pasakė, kad jo sudaryta rinktinė bus nepalyginamai geresnė už kitas. Ir ne keletas tomų, o tik šimtas vienuolika. Pačių geriausių eilėraščių, kaip įrašyta sudarytojo žodyje „tai – pati moderniosios lietuvių meilės lyrikos širdis“. Ką gi, nacionalinės premijos laureatas turbūt žino, ką sako.

Pradedama nuo XX amžiaus vidurio – žemininkų. Taigi, visi „Pasakyki, panytėle“ ar „Žaliai lig pusės pridengta“ liko už kadro. Gal ir gerai – ką čia tos visos naktys švento Jono paupiuos, kai jau laukia blondinės prirūkytame bare meilė... Tačiau ir čia yra beveik negirdėtų vardų – pvz., Balys Rukša ar Antanas Masionis. Nekaraliauja pripažinti poetai – pvz., Justino Marcinkevičiaus vos du eilėraščiai, net Algimanto Baltakio ar Pauliaus Širvio, kuriuos ne vienas laiko bene pačiu populiariausiu lietuvių meilės dainiais, taip pat vos keletas eilių. Užtat atsirado gal kiek daugiau vietos moterims – ir turbūt daugeliui labiau žinomai kaip vaikų poetei Violetai Palčinskaitei, ir poetei - filosofei Juditai Vaičiūnaitei, ir, be abejo, gana naujai bet jau žinomai Daivai Čepauskaitei. Gavo savo puslapių ir labiau prozininkas Jurgis Kunčinas, labiau eseistas Rolandas Rastauskas, ir labiau intelektualas Tomas Venclova. Tekstai taip pat – kai kurie labai žinomi (pvz., D. Saukaitytės „Nuo mano lango, lig tavo durų...“), kai kurie – maloniai negirdėti. Pavyzdžiui, niekada negalvojau, kad lietuviškai galima parašyti bliuzą. Tačiau paklausykit: 

„Aš išėjau iš namų ir mano namai tušti

Aš išėjau iš namų ir mano namai tušti

O taip, mano namai kitame pasaulio krašte“

(A. A. Jonynas „Tuščių namų bliuzas“)

Dar vienas įdomus ir matyt tikslus sudarytojo pastebėjimas – „išsiskyrimas su mylimąja jam [lietuvių poetui] nepalyginti kūrybingesnis už susitikimą. Todėl lietuvių meilės lyrikoje dešimt procentų erotikos ir devyniasdešimt – melancholijos“. Ir iš tiesų, nekokia ta lietuviška erotika, ar Sigito Parulskio slaptymasis fiziologinėse metaforose, ar Eugenijaus Ališankos atviri prisipažinimai.  

Bet, nežiūrint minėtų nerangumų, vis dėlto gražus, malonus skaityti rinkinys. Gal kam nors pravers rašant atvirukus mylimosioms (-iesiems), kiti – tiesiog pasimėgaus eiliuotu žodžiu. O ir dovana, vertinantiems poeziją – puiki. Atsiversiu ją dar ne kartą.