Autorius: Justinas Žilinskas
Data: 2001-03-02
Ar jūs kada nors pagalvojote, kad kipšas ir velnias - tai visai ne tas pats? Kuo skiriasi pedantas ir pedalas? Ar mokesčių išmušinėtojai gali tiek pridirbti, kad nuo jų bėgtų ir pakeliui viską siaubtų ištisa armija? Pagaliau, kuo reikia pašerti slibiną, kad jį prisijaukintum? (Tik nesiūlykite banalybės - nekaltų mergelių, be to, ir rasti būtų sunku - paskaitykite "Panelę"). Tai va, su tokiomis ir kitokiomis problemomis susidūrė jaunas Vėpo matmens gyventojas vėpla Skivis, kai jo mokytojas, bekviesdamas demoną, šiek tiek pamiršo saugumą ir buvo nudėtas samdomo žudiko. Šis nemalonus atsitikimas atvėrė Skiviui visai kitą pasaulį, kupiną įvairiausių būtybių, magijų, burtų ir kvailumo, žioplumo, malonių ir nelabai netikėtumų.
Būtų beviltiška daugiau mėginti toliau pasakoti siužetą - neturiu humoristo talento, o R. Asprin - turi. Jo linksmų fantasy pasakų ciklas apie Skivį, Aahzą ir kitus susilaukė nepaprasto populiarumo ir tapo humoristinės fantastikos klasika. Lietuviškam leidimui, deja, vertėja parinko labai keistą pavadinimą (pažodinis originalo vertimas skambėtų "Korporacija M.I.T.A.S"), tačiau pati knyga išversta labai talentingai (vertė Vida Brazauskienė), o tai nelengva - juk nemažai pokštų yra paremti būtent žodžių žaismu. Gaila, kad į knygą sutilpo tik pirmieji du serijos romanai (iš viso jų yra devyni), bet dažnai juk pirmieji būna geriausi. Na, o tie, kas skaito angliškai ir rusiškai, gali pasieškoti tęsinių originalų ar irgi kokybiškų rusiškų vertimų.
Beje, pirmą kartą skaičiau šią knygą sėdėdamas mašinoje ir laukdamas, kol žalieji broliai man išduos naują numerį, kai staiga pastebėjau, kad labai jau įtartintai į mane dėbso einantys pro šalį žmonės. Nušluostęs juoko ašaras pasižiūrėjau - pasirodo, buvo nuleistas langas... Žodžiu, penktadienio vakarui ši knygutė kaip tik - imkite, skaitytkite, mėgaukitės!
Bendras įvertinimas tarp tokio stiliaus knygų - 10
Šiaip sunkiai įsivaizduoju geresnį, nei Brazauskienės vertimą - o juk "Eridano" sandėliuose dar iki šiol guli "blėnių vežėčių" tiražo dalis.
Vertėjiška Kiaulystės Dėsnio atmaina veikia taip: kvailiausias savo klaidas pamatai tik tada, kai knyga jau išleista…
Šiaip nesiaiškinu, bet dėl vieno vertimo vis dar graužia sąžinė. Kadaise, dar anam tūkstantmety, laikiau rankose Asprino “The Myth-ing Omnibus” ir dėsčiau siūliusiam versti knygą redaktoriui, kad sugadinsiu. Ne taip baisiai kaip kas nors kitas, bet sugadinsiu – tobulai tokios išversti neįmanoma! Geriau neversti visai… Ginčą laimėjo redaktorius, įrodęs, kad jei neišvers kažkas, tai išvers kas nors kitas – ir tikrai sugadins. Ką gi… Visuomet stengiuosi kiek įmanoma tiksliau perteikti autoriaus kūrinį, labiau už netikslų vertimą nekenčiu tik pažodinio – bet tąkart teko rinktis iš dviejų blogybių: ar aukoti vardus bei pavadinimus, ar knygos esmę. Pasirinkau pirmąją blogybę. Rezultatą matėt. Neseniai pasirodė “Dar vienas puikus mitas” bei “Mitologizacijos” – ta pati knyga, išleista leidyklos “Festart”. Be abejo, puoliau lyginti tekstus. Tai padėjo pamatyti daugiau savų klaidų. Kai kuriuos sakinius galėjau parašyti ir paprasčiau. Kai kuriuos, ne visus: vis dėlto ne tas pat, ar sakinys paprastas, nes galėjo toks būti, ar paprastas todėl, kad taip patogiau vertėjui. O pamačius vieną belyginant aptiktą savo klaidą (nesakysiu kokią – labai jau ji žiopliška) net ausys iškaito… Bet bent dalį pakeitimų (kokių “Festart” leidinyje nebuvo) turiu paaiškinti. Manau, daugumai skaitytojų nieko ypatingai naujo nepasakysiu, tačiau viliuosi – gal kartais į šią svetainę užklys kas nors iš leisiančiųjų kitus “Mitų” tomus, o užklydęs gal pagalvos, kad verčiant tokias knygas reikėtų pasitelkti ne vien filologinį, bet ir bendrąjį išsilavinimą… Apie pavadinimą kažkur jau minėjau, tai ir nekartosiu. O kodėl Gasas – ne chimera (beje, padori chimera turi tris galvas, kurių viena ant uodegos, tuo tarpu Asprino Gasas teturi vieną, ir tikrai ne ant uodegos), kaip “Festarto” vertime, ir ne “gargulis”, kaip originale? O todėl! Reik, kad skaitytojas, gimęs, augęs beigi skaityt išmokęs valstybėje, kurioje pabaisiškos pastatų puošmenos niekuomet nebuvo itin madingos, iš karto suprastų: akmeninis; susijęs su architektūra; susijęs su mitologija; sparnuotas (Egipto Sfinksas taip aptrupintas gamtos jėgų, kad net nebesuprasi, sparnuotas jis ar ne, užtat Asirijos bei Babilono – nepainioti su Babeliu! – sfinksai aiškiai sparnuoti); grėsmingas; nekalbus… Todėl ir pasirinkau “sfinksą”. Nors kur kas nuožmiau keičiau epigrafų “autorius”. Reikėjo pasirūpinti, kad “pristatančios” skyrių frazės “autorius” atitiktų frazę ir būtų pakankamai žinomas ne vien anglakalbiui, bet ir – verčiant svarbu! – lietuviui… Hitlerio, Hamleto ar Bonaparto pristatinėti nereikia. Robinas Hudas taip pat žinomas vos ne visame pasaulyje. Bet kai kas skaitytojui lietuviui turėtų “susivirškinti” organiškiau, jei pasakymą mesteli Tadas Blinda, Rickus arba Barbė Devyndarbė. Ar daug lietuvių žino anglų karalių Etelredą Nevykėlį (Nepasirengusįjį – the Unready), gyvenusį X amžiuje? Todėl kai kurių epigrafų autorius pakeičiau – ne išverčiau! – pažįstamesniais vidutiniškai išsilavinusiam mūsiškam skaitytojui. Bet ne visus. Kad ir pulkininkas Trevis: ilgai svarsčiau, ar antrosios knygos devintojo skyriaus epigrafo “autoriumi” nepasirinkus kunigaikščio Margirio. Nusprendžiau – ne, nes Margirio pilėnai, nenorėję pasiduoti ir atiduoti vienintelių savo namų kryžiuočiams, patys pasirinko mirtį susideginant, tuo tarpu Alamo gynėjai (kuriems vadovavo pulkininkai Džeimsas Bauvis ir Viljamas Trevis) tikėjosi apginti strategiškai beviltišką postą. Tiek vieni, tiek kiti žuvo iki paskutinio, betgi aplinkybės nelabai vienodos… Kita istorija – su garsiu dakotų vadu: istorinis veikėjas Sitting Bull mokslo populiarinimo literatūroje lietuvių k. vadinamas Sėdinčiu Jaučiu, tačiau “indėniškų” grožinės literatūros kūrinių skaitytojams tasai dakotų vadas labiau žinomas kaip Tatanka Jotanka. Pasirinkau Jotanką. Beje, pora skyrių anksčiau panašoki žodžiai sudarė epigrafą, kurio “autorius” – kitas mūšio prie Mažojo Didžiojo Rago dalyvis, būtent Džordžas Armstrongas Kasteris, kurio kariai minėtame mūšyje taip pat buvo išžudyti. Tatanka Jotanka tuomet iškovojo garsią pergalę, bet tai buvo viena paskutinių indėnų pergalių prieš baltuosius – prie Sužeisto Kelio baltieji ne tik išskerdė indėnų karius, moteris bei vaikus, bet ir nudėjo patį vadą…Taip ir nežinau, ar dariau teisingai – o gal visgi teisesnė “Festart” vertėja, palikusi originaliuosius vardus? Teisybę sakant, “Festart” vertimą galėčiau sudirbt į šunmilčius, bet būtent šiuo atveju ranka nekyla – juk ir pati ne be grieko… Visgi šį tą būtina paminėti. Bala žino kodėl minėtoji vertėja išvertė kai ką, ko tikrai nereikėjo versti. Pavyzdžiui, detektyvas Maikas Hameris virto M.Kirviu; suprantama, seno filmo (filmų) personažas, pasižymėjęs ne pačiu mandagiausiu elgesiu tiek nusikaltėlių, tiek “nenusikaltėlių” atžvilgiu, nūnai jau beveik užmirštas – betgi visai neseniai kažkuris kanalas kartojo tuos posenius filmus! Arba kapitonas Viljamas Blajus (ne Blaitas!) turėjo būti aiškus iš to, kad tolimesniame tekste randame Flečerį Kristianą (ne “F.Krikščionį”!), kuris 1789 metais pakeliui į Jamaiką sukėlė maištą garsėjusio griežtumu kapitono Blajaus laive, o patį kapitoną (ne atsargos, bet “atstatydintą”) bei ištikimus jam įgulos narius išmetė pasiplaukiot. O jau Ripą van Vinklį išversti į “R.V.Mirksnį” tikrai permier… Arba “Vladas Smogikas” – juk grafas (ar, kaip jis pats veikiausiai save titulavo, kunigaikštis) Drakula, ne filmų vampyras, o istorinis veikėjas, garsėjo keistokais pomėgiais: viena mėgstamų jo pramogų buvo smaigstyti (ne smogti) žmones ant kuolo; metraščiuose galima atrasti kraupias iliustracijas, taip pat liudijimus apie tai, kad galų gale įkištas cypėn Vladas, nebepasiekdamas žmonių, gaudydavo ir smaigstydavo peles. Kadangi tai žinoma ne kiekvienam grožinių knygelių skaitytojui, aš epigrafo “autoriumi” pasirinkau tiesiog Drakulą, o kodėl “Festart” vertėjai šovė galvon “Smogikas” – galima nebent spėlioti…
Tiek to. Visko neišvardinsiu. Gal net nereikia. Man atrodo, kad manasis variantas su visais pakeitimais visgi artimesnis originalui, bet tai subjektyvi nuomonė – iš tikro gali būti kitaip. Gerai, kad atsiradus naujam leidėjui nebe man galvą sopės – keisti ar palikti? Ba tiek vienaip, tiek kitaip sąžinė graužia… Dabar grauš nebe mane!
Dar šis tas. Na, nevadins viduramžiško tipo pilietis gorės “kaitintuvu”… Nevadins, ir tiek! Ne tokia jo aplinka, ne tokie įpročiai. Žodžiu, “gorę” pasirinkau be dvejonių; kur kas daugiau abejoti teko renkantis – ar “knatas”, ar “dagtis”? Žinojau, kad kalbos tyrumo sergėtojams “knatas” nepatiks netgi labiau nei “gorė”, bet nutariau, kad tas, kas sako “gorė”, veikiausiai sakys ir “knatas”. Nuoširdžiai dėkui redaktoriui, kad neištaisė šių “klaidų” – kadangi nemažai redaktorių iš bamės užsitraukti kalbos inspekcijos nemalonę verčiau jau gadina tekstą, bet taiso žodį. Ale tegu mane visi vėlniai rauna, jei sutiksiu žaloti knygą vien dėl to, kad kažkas gali nepatikti kokiam nors kalbos žandarui! Ta proga: ne visi “vertėjų liapsusai” priklauso vertėjams – už daug ką derėtų dėkoti kalbos inspekcijai, o tikriau – tirtinantiems prieš ją kinkas leidėjams…
Kaip mislijat – daug mačys tokia spaviednė? Jums, man arba knygai? Tataigi…
na ir ka radau?
tipo googlas tai zodynas tarmiskas?
Kazkaip ir atsalo noras toliau skaityti sia serija.. Gal man toks ispudis susidare del to kad pries tai skaiciau T.Pratcheto DiscWorlda, o siam vaikinui tikrai fantazijos ir isradingumo netruksta...
Mirė...
Mirėhttp://www.mythadventures.net/
Sorry, kad nepalikau tarpo tarp Mirė ir
http://www.mythadventures.net/
Neseniai pradėjau žiūrėt šį tinklapį. Didelis dėkui vertėjai. Ir redaktoriui, privertusiam ją imtis šio darbo.
Eh, gaila, kad šita knyga liko praktiškai nepastebėta Lietuvos fantastikos mėgėjų - ji tikrai verta dėmesio... Galbūt problema tame, dėl ko aš ir pats jos neperskaičiau lietuviškai - išverstas knygos pavadinimas švelniai tariant, keistokai skamba ir nė kiek nesisieja su pakankamai garsia Asprino MYTH serija :)
Dabar, perskaitęs nemažai Asprino knygų kitomis kalbomis, susidomėjau lietuviškais jų vertimais - o išvada peršasi paprasta... iš abiejų vertimo versijų gautųsi viena nebloga ;) Eridano vertėja šiek tiek persistengė "pritempinėdama" kūrinį iki lietuvių kalbos aktualijų, o kitos leidyklos vertime labiau atpažįstamas originalas, bet daugiau badančių akis akivaizdžių vertimo klaidų.
Skaitantiems rusų kalba rekomenduočiau šios serijos rusiškąjį vertimą - tikrai pakankamai kokybiškai atliktas, o ir su šioje serijoje neišvengiamai visus persekiojančiais žodžių žaismais gana neblogai susidorota ;) Ir pavadinime esančio žodžių žaismo visai logiškai nuspręsta neversti (vistiek autoriaus sumanymo kitose kalbose bent pusėtinai atkartoti nepavyktų).
O keistas ir neaiškus pavadinimas "Blėnių vežėčios" - gali būti pagrindinė priežastis, kodėl šita knygelė taip ir netapo bestseleriu pas mus ;)
Kada gi pagaliau Eridanas pamėgs pateikti lietuvių skaitytojams informaciją apie verčiamų knygų priklausomybę serijoms ir jų tesinių egzistavimą... dabar gi tenka patiems skaitytojams demonstruoti nuovoką ir googlinimo žinias, aiškininantis, kad trys šimtai kažkelinta aukso fondo knygelė pasirodo, yra tiesioginis du šimtai kažkelintos knygelės tesinys ir kartu su dar dešimčia neišverstų ir nežadamų versti knygelių sudaro užsienyje sėkmingai išpopuliarėjusią knygų seriją...
Ar ši knyga patiks ar ne, manyčiau, priklausys nuo skaitytojo amžiaus.
EI! kas turi rysiu su eridanu,ar eridanas 2009 metais isleis ka nors roberto asprino ar terio pratcheto???????????????
smalsu, ar dabartiniams, tarkim, dvidešimtmečiams, kurie knygai išėjus dar į pradinę vaikščiojo, "Blėniai" irgi patiktų taip, kaip patiko mums?
O kodėl gi ne? Nors kvailiams ir tada ši knyga nepatiko, o protingas ir dabar ras iš ko pasijuokt šioje knygoje.
per tiek metų likusios knygos neišleistos? Protingų nebeliko?
Komentuotojo "Nesijaudinkit" komentaras panaikintas. Už neetišką kalbą.
ar bus kada nors tolimesnės knygos išleistos, ar ne? Ar galėtų kas nors pasakyti?
Tikrai, ar bus likusios knygos išverstos?
Kam rankovę reikėtų tuo tikslu nugraužt?
Glyp!
Sklaičiau ir 10 su pliusu statau