Kalbant apie šią knygą, negalima sakyti, kad tai vien tik R. Asprino knyga, nors visos leidyklos kaip knygos autorių nurodo tik šį fentezi šmaikštuolį. Greičiausiai tik todėl, kad jis tarp visų "Vagių pasaulio" autorių yra vienas iš populiariausių. Iš tikrųjų "Vagių pasaulis" yra antologija - skirtingų autorių apsakymų rinkinys. R. Asprinas yra redaktorius (aišku, ir vienas iš autorių), prie antologijos redagavimo nemažai prisidėjusi ir jo žmona Lin Abei (Lynn Abbey), taip pat viena iš apsakymų autorių. Tuo, kad "Vagių pasaulis" yra antologija, o ne vieno ar dviejų autorių kūrinys, ji ir išsiskiria iš visų "serijinių" fentezi knygų. Prieš apžvelgdamas knygą, paminėsiu jos atsiradimo istoriją, kurią nupasakojo pats autorius knygos epiloge.

Prieš Bostkoną (fantastų suvažiavimą Bostone), 1979 metais, prie alaus bokalo buvo susėdę trys rašytojai - jau spėjęs išpopuliarėti Robertas Asprinas, Džonas Braneris (John Brunner) ir tuo metu dar nepublikavusi nei vieno romano Asprino žmona Lin Abei. Būtent ši trijulė prie bokalo ir sumąstė kurti antologiją, pakviesdami įvairius rašytojus sukurti po apsakymą. Per Bostkoną Asprinas net sugebėjo surasti leidėją, kuris susidomėjo šia idėja. O idėja buvo paprasta - keletas rašytojų kuria apsakymus, kurių veiksmas vyksta toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku. Po fantastų suvažiavimo Bostone Asprinas ėmėsi darbo - sukūrė miestą Sanktuarijų, kuriame vyks veiksmas, jo žemėlapį ir parašė interliudiją. Endrius Ofutas (Andrew Offutt) sukūrė naujai sugalvotam pasauliui mitologiją. Antologijai buvo prikalbinti nemažai garsių rašytojų - Polas Andersonas (Poul Anderson), Džo Holdemanas (Joseph Haldeman), Marion Zimer Bradlei (Marion Zimmer Bradley). Antologijoje yra aštuoni skirtingų autorių apsakymai. Kiekvienas rašytojas, sutikęs dalyvauti tokiame projekte, sukurdavo savo veikėją, kurio aprašymas buvo išsiunčiamas visiems rašytojams, kad šie susipažintų su kitų autorių personažais ir galėtų juos savo apsakymuose panaudoti. Tokiu būdu gimė antologija "Vagių pasaulis", mano manymu, vienas originaliausių fentezi žanro kūrinių.

"Vagių pasaulis" visiškai kitoks, nei garsusis Asprino ciklas "Mitas" (Myth) - jis visas persunktas niūrios atmosferos. Nors aštuoni apsakymai parašyti skirtingų autorių, visi jie savo nuotaika, aplinka yra ganėtinai slogūs, veikėjai dažniausiai susiję su kriminaliniu pasauliu ir, skirtingai nei herojinėje fentezi, atstovauja dažniau "blogio" pusę ar yra tiesiog "neutralūs". Ir kartu veikėjai - paprasti miesto gyventojai, sprendžiantys savo kasdienio gyvenimo problemas. Nesakau, kad "Vagių pasaulis" priskiriamas realistinei fentezi, tačiau herojai atrodo tikrai artimesni skaitytojui, nei daugelio fentezi knygų. Tačiau tai nemenkina antologijos, pasaulis vis tiek patrauklus.

Apsakymų veiksmas vyksta Sanktuarijuje - imperijos provincijos mieste, kuris išgyvena nuosmukį. Jame klesti korupcija, vagystės, kontrabanda ir kitokie juodosios rinkos "verslai".

Aštuoniuose apsakymuose veikia aštuoni herojai, kiekviename skirtingi. Išskyrus du paskutinius - ten veikia viena ir ta pati herojė Mitris. Taip atsitiko dėl to, kad vieną apsakymą parašė ne rašytoja, o mėgėja, panaudojusi Marion Zimer Bradlei sukurtą personažą. Asprinas susižavėjęs Kristinos de Vis apsakymu nutarė jį įtraukti į antologiją, be to, ir pati Marion Zimer tam neprieštaravo. Mat Mitris abiejų autorių apsakymuose yra labai panaši ir puikiai tinka abiem kūriniams.

Man ši knyga labiausiai patiko ne dėl nuotykinių, neretai net detektyvinių, siužetų, o tuo, kad skirtingi autoriai, kurdami apsakymus, kurių veiksmas vyksta toje pačioje išgalvotoje plotmėje, sukūrė pasaulį, kupiną detalių, puikiai derančių visuose apsakymuose. Ir visa antologija atrodo kaip vientisas kūrinys, susidedantis iš skirtingų istorijų - atskirų ir tuo pačiu susijusių tarpusavyje.

Kadangi apsakymai nėra labai ilgi, juos neatsibosta skaityti, tačiau ir nėra visiškai trumpi, kad nespėtum įsijausti į vieną ar kitą herojų. Ir ypač smagu aptikti vieno autoriaus veikėją kito apsakyme, nors šis pasirodo tik epizodiškai.

Neaptarinėsiu kiekvieno apsakymo atskirai, man jie visi pasirodė daugmaž lygiaverčiai, tik surašysiu juos, kad pradedantis skaityti šią antologiją galėtų žvilgtelėti, kokie autoriai prie jos prisidėjo.

Knygą pradeda Asprino interliudija - trumpas įvadas į pasaulį, apibrėžiantis tam tikrą situaciją: į imperijos provinciją ištremiamas imperatoriaus brolis maištininkas, nutaręs Sanktuarijuje įvesti tvarką. Toliau apsakymai išdėstyti sekančiai: Džono Branerio (John Brunner) "Mirties nuosprendžiai", Lin Abei (Lynn Abbey) "Chaoso veidas", Polo Andersono (Poul Anderson) "Skraidančių peilių vartai", Endriu Ofuto (Andrew Offutt) "Šešėlių įkaitas", Roberto Asprino (Robert Asprin) "Verslo kaina", Džo Holdemano (Joseph Holdeman) "Kraujo broliai", Kristinos de Vis (Kristina de Wies) "Mitris" ir Marion Zimer Bradlei (Marion Zimmer Bradley) "Mėlynosios žvaigždės paslaptis".

Jau kitais metais (1980) pasirodė antroji "Vagių pasaulio" antologijos knyga, vėliau trečia ir ketvirta, ir taip toliau. Viso jau yra dvylika knygų. Vėlesniuose tomuose daugiausia rašė mažiau garsūs autoriai, o serija konkuruoja populiarumu su paties Asprino "Mitais". Faktiškai tai vieninteliai apsakymų rinkiniai, kurie buvo ne tik įdomūs, bet dar ir pelningi. Teko girdėti, kad turi pasirodyti ir vienuolikta serijos antologija, tačiau jau be R. Asprino dalyvavimo.

Visų šalių rašikliai, vienykitės!