Robert J. Sawyer „MIRTINAS EKSPERIMENTAS“

Autorius: Gintautas K. Ivanickas
Data: 2001-07-11

cover Apie knygą: Robert J. Sawyer – MIRTINAS EKSPERIMENTAS
Leidykla: Eridanas (2001)
ISBN: 9986950961
Puslapių skaičius: 272

Malonu rašyti apžvalgą apie tokią knygą, kaip ši. Dar maloniau tokią knygą skaityti. Jei man reikėtų sudominti fantastikos žanru kokį nors aršų jos priešininką, kaip argumentą pakiščiau šią knygą. Neretai per fantastinį foną bei idėjas neįmanoma įžiūrėti pagrindinių herojų, neįmanoma atrasti LITERATŪROS požymių. Ši knyga ne tokia. "Mirtinas eksperimentas" - tai, be jokios abejonės, literatūra. Ir jokiu būdu ne antrarūšė ar trečiarūšė. Tai knyga apie ŽMOGŲ, apie tai, kas gi yra ŽMOGUS, kas yra jo SIELA.

Neieškokite šiame romane atsakymų į šiuos klausimus. Ten jų nėra. Tačiau toks ir turi būti tikras meno kūrinys - ne atsakymas į klausimą, o dešimtys, šimtai naujų klausimų, kuriuos mes užduodame sau. Užduodame, ieškodami ir ne visuomet surasdami atsakymą savyje.

Pagrindinis romano herojus - Piteris Hobsonas, netolimos ateities mokslininkas. Dar bestudijuojant, jam kartą teko dalyvauti organo, skirto transplantacijai, išpjovimo iš "donoro" lavono, operacijoje. Tai, ką jis pamatė šios operacijos metu, Piterį sukrėtė iki pat sielos gelmių. Šis sukrėtimas nulėmė visą tolimesnį Piterio gyvenimą.

“Mamikonianas pareikalavo kito skalpelio ir palinko virš kūno perpjauti perikardą. Ir tuo metu, kai skalpelio ašmenys sulindo į širdį gaubiančią membraną, juridiškai nebegyvo Enco Bandelo krūtinė smarkiai suspurdėjo. Iš pjūvio, kuriame buvo įstatytas kvėpavimo vamzdelis, išsiveržė konvulsiškas atodūsis. Po sekundės pasigirdo dar vienas triukšmingas atodūsis. - Dieve… - pro drebančias lūpas tyliai pratarė Piteris.”

Dar labiau Piteris apstulbo, sužinojęs, jog lavonui prieš operaciją suleidžiami nuskausminantieji, kitaip operacijos metu šis gali judėti… Tuomet mokslininkui ir kilo klausimas, atsakymo į kurį jis ieškojo visą likusį gyvenimą - KADA žmogus jau iš tiesų yra MIRĘS? Kai nustoja plakusi širdis, kai sustoja smegenų veikla? O kas, jeigu "donorai" - dar GYVI?

Piteris pradeda savo eksperimentus su mirštančiais žmonėmis. Jo draugas tyrinėja visiškai kitą sritį, regis nesusijusią su Piterio tyrinėjimais, tačiau galų gale paaiškėja, jog viskas susipynę į bendrą kamuolį. Į tą patį intrigos kamuolį įsipynusi ir Piterio bei jo žmonos Keitės, užmezgusios trumpalaikį "tarnybinį romaną" santykių linija. Sučiupęs knygelę iš vakaro, padėjau ją į šalį tik brėkštant, galutinai išpainiojęs visas to kamuolėlio gijeles. Ir nė kiek nesigailėjau dėl bemiegės nakties…

Ką gi, trumpas apibendrinimas: romane yra fantastikos, detektyvo, buitinio romano elementų, tačiau viskas sykiu - tai tikrai Literatūra. Literatūra, nepriklausanti jokiam žanrui, išskyrus vienintelį - nuostabių knygų žanrą.

Įvertinimas: nuostabus romanas ne tik SF gerbėjams

Komentarai

shlyxtux 2001-07-12 09:17:24
Kadangi knyga tik ka nusipirkau ir perskaityti nespejau (net ir komentaro neskaichiau, kad ispoodzhio negadinti ;-), vienok noriu pastebeti -- kartais net "Eridanas" daro ishvadas -- titruose vel profesionalus vertejas. Su kuo ir sveikiname. :)
marmlo 2001-07-13 13:41:17
knygyne apžiūrėjęs, uždėjau etikete "skaitalas" ir padėjau atgal į lentyną. Nejau būsiu suklydęs ?... :-)
Silas 2001-07-16 10:43:45
Knyga tikrai labai gera! Nors pirkau gana atsitiktinai, neikiek nesigailiu, kas paskutiniu metu retokai pasitaiko nusiperkant "Eridano" knyga.
Tik viena problemele, padejes knyga i shali, vis galvoji "o kas toliau? o kaip tas?" ir pan. , tad chiumpi knyga i glebi ir skaitai toliau.:)
Justinas 2001-07-18 18:25:30
Neskaičiusiems - dėmesio, yra informacijos apie siužetą (taip sakant SPOILERS!!!) :)
Tik ką užverčiau paskutinį puslapį. Na, aš šią knygą vis dėlto pavadinčiau kokybišku fantastiniu detektyvu, bet tiek laurų, kiek jai skyrė apžvalgininkas, tikrai neduočiau.
Nors autorius ir labai stengėsi akcentuoti žmogiškąją liniją, vis dėlto žmonių santykių vaizdavimas (ypač Piterio ir Keitės) man pasirodė pakankamai šabloniškas. Jau, atrodo, palies kažką gilaus, stipraus ir staiga klapt! - standartinė frazė ar pan.
Kiek kliuvo ir detektyvinis elementas, ypač - super detektyvė policininkė. Na labai jau greitai jinai visame kame susigaudė, beveik nesivarginusi.
Stipriausia šio kūrinio dalimi pasirodė būtent 3 DI sukūrimas, jų bruožai, jų "analizė", jeigu taip galima pasakyti.
Neneigiu, perskaityti malonu, ypač nuo antrosios pusės sunku atsitraukti, bet šedevru šio kūrinio nevadinčiau.
Tad jeigu reiktų man apsispręsti, kokia knyga jaukinti žmogų prie mokslinės fantastinės literatūros, aš visgi rinkčiausi \b{"Trifidų dienas"}.
Gintas 2001-07-18 21:36:23
Sudeliokime taskelius i savo vietas - zodzio "sedevras" apzvalgoje nematau, nors tu ka. Matyt, kaltos mano trumpareges akys :)
Toliau: sakydamas, jog sia knyga meginciau prijaukinti zmogu prie fantastikos, turejau omenyje tai, kad joje be fantastikos elementu yra ir detektyvo, ir zmogiskuju santykiu vaizdavimo (man jie tokie leksti nepasirode, Justinai). Ir butent gana vykes siu detaliu lydinys mane ir priverte "dalinti laurus" :)
Justinas 2001-07-18 22:32:45
Kas sakė, kad apžvalgoje pavartotas žodis "šedevras"? Gink Dieve, ne aš :)
O žmogiškieji santykiai pasirodė ne kiek lėkšti, kiek šabloniški, tradiciniai (aišku, kai kyla tokios problemos, jos visada būna iš dalies tradicinės :)), tik va jų analizė kažkokia primityvoka ir labai jau lengvai išsprendžiama: (jos problema - pasitikėjimo savimi trūkumas ir tai nustatoma per vieną vizitą pas psichoterapeutą...). Vat ir norisi paklausti - ar gyvenime taip paprastai viskas būna? :). Kiek įdomesnė situacija buvo dėl pradėto kūdikio. O vat jeigu autorius tiek dėmesio, kiek skyrė antrojoje dalyje Dvyniams, būtų skyręs patiems herojams... Bet gal čia aš Oldžių persiskaitęs tikėjausi panašaus kalibro ir atkandau dantis :)
Gintas 2001-07-18 22:51:36
Taip jau neretai buna - kai per daug tikiesi...
Kazkiek tame ir mano kaltes - pernelyg isgyriau, ar ka :)
Taciau pripazinkime, jog tai tikrai gera knyga apie RIMTUS dalykus. O tokios jau ne taip daznai, kaip noretusi, pasitaiko...
marmlo 2001-07-31 06:55:00
taigiz, gal ši knygiūkštė ir išlenda šiek tiek virš standartinio amerikoniško skaitalo, bet gera ją pavadinti būtų sunkoka. Galima sakyti kad pasakojimą sudaro dvi dalys, nelabai tarpusavyje tesusijusios. Aišku, palyginus su geležine žiurke, čia kur kas didesnis dėmesys kreipiamas į žmogiškus santykius, bet man e.g. Lukjanenkos dyptaunai atrodo žymiai šiltesni šia prasme. IMHO knyga yra apie RIMTUS dalykus, tačiau tie dalykai labai jau supaprastinti, o kaip žinia - RIMTI dalykai nėra tokie jau paprasti :-D
shlyxtux 2001-07-31 08:30:43
O vat chia, mielas marmlo, tu oi kaip klysti! Tikrai rimti dalykai yra labai paprasti ir suprantami. Ar girdejai kada apie Okamo skustuvo principa?...nors vargiai. Okamas buvo anglas, t.y. kalbos prasme beveik amerikonas, o Amerika gi tau baisiawsias keixmazhodis. >:-)
marmlo 2001-08-07 15:14:31
šlykštuk, kiekvienas sprendžia pagal savo patirtį ir sugedimo laipsnį. Turbūt gera tau gyventi trispalviam pasauly, kur kiekvieną problemą gali išspręsti pasukdamas į dešnę, kairę arba eidamas tiesiai... Kita vertus "Brolius Karamazovus" reikia skaityt jei nori rimtai apie rimtus dalykus, o ne paperbackus.
Marciux 2001-08-09 10:01:22
Hmh, na perskaiciau pirmaji komentara, ir nusprendziau "be eiles perskaityt" knyga. Tiesa pasakius, pradzioje gerokai spjaudziausiu. Gal iki kokio 130puslapio viskas atrode nerealiai uztempta ir nuobodu. Taciau antraja knygos "surijau" tikrai greit. Kuo knyga patraukli? Gal jau minetasis detentyvo/fantastikos/medicinos supynimas. Siuzetas taip pat neblogas (bent antoji puse). Minusai- vietomis, kaip megstu vadinti nepavykusiai ekranizuotus filmus, yra tokiu fantastishku dalyku, kurie paprasciausiai yra nelabai realus. Kaip Justines minejo, detektyve- kaip kokia sekle Morka, arba kad ir tie zmogishkieji santykiai. Paprasciausia vargu ar tai, kas aprashyta vietomis ish vis imanomi realybeje (cia turiu minty ne fantastine puse). Ivertinciau 7 balais ish 10 :) Marcius /Abugibugi
Gintas 2001-08-09 21:08:31
Turedamas minty ne fantastine puse - ka nori pasakyti? Kad realybeje neimanoma zmonos neistikimybe vyrui?
Lina Krutulyte 2001-08-10 01:15:55
Na ka gi, stai ir mano eile pareiksti nuomone :) Prisipazinsiu, kad visa sia vasara saziningai skaiciau viena toki ruseli S.Lukjanenko, niekaip nesuprasdama, kuo jis patrauke dauguma sio puslapio lankytoju, iskaitant ir mane (iskart po "atspindziu labirinto" jis man genijus atrode). Ir sita kanadieti ar kas jis ten toks i rankas paemus toks pasiutimas pagavo! Rusas - tai liga! Stai sitaip, sitaip, kaip sitoj knygoj - "Mirtinas eksperimentas" - reikia rasyti. Stai kur geras rasytojas, platus uzmojis, nesilpnaprociai herojai, gyva kalba ir grazus stilius. Ir velniop ta rusiska popsa.
XXX 2005-11-17 17:28:40
Et, Lina... Na ką dar galima pasakyti? Nebent galutinai pasižymėti "Lina yra beviltiška, nieko nesuprantanti ir su ja ginčytis - tas pats, kas pulti su šakėm prieš traukinį... Lina K. - tai liga"- čia emocijos. O argumentuotė: "Mirtino eksperimento" herojai yra bene silpniausia kūrinio grandis - vienpusiški, banalūs, problemų sprendimas - neįtikinamai elementarus(jau sakiau dėl visų psichologinių konsultacijų ir pigiais amerikietiškais filmiūkščiais dvelkiančia psichoanalize apie blogus tėvus), stilius kūrinio irgi labai tolimas nuo gero, jau nekalbant apie stiliaus originalumą. Kas jį išveža - tai idėjos. Bent jau toks įspūdis iš _vertimo_. Lukjanenko rašo daug vaizdingiau, jo herojai nepalyginamai įdomesni, ai, žodžiu, jeigu žmogus nenori matyti - jis nematys. Hau.
Lina Krutulyte 2001-08-19 20:50:21
Taciau Lukjanenko herojai, tegul ir vaizdingi, bet isterikai ir paranojikai, be to, visiskai neprognozuojami. Siaubingai lengvai pasiduoda pasalinei itakai, neturi nei patirties, nei intuicijos, ir labai ilgai leidziasi vedziojami uz nosies.
Tas pats ir su idejomis/pasauliais: graziai sugalvota, galingai, na bet iskylancios problemos ir konfliktai apgailetini ir juokingi. Kazkokie vaikiski nesutarimai, mirtini karai, kazkokios ambicijos, paniekos - ir viskas tesiasi simtmecius, visuomenes neevoliucionuoja, mastanciu zmoniu neatsiranda, visur vieni manipuliatoriai. Na bet ka mes cia apie Lukjanenko "Mirtino eksperimento" lape diskutuosim.
"Mirtino eksperimento" man patiko idejos, uzmojai ir suauge herojai.
Ir nera ko cia, Justinai, pykti.
Gintas 2001-08-20 11:24:30
Na, na... Gal galima smulkiau - apie "isterikus, paranojikus, visiska neprognozavima"? Su pavyzdziais, argumentuotai?
Justinas 2001-08-20 12:52:36
Linai: o diskutuojam todėl, kad tu pati pradėjai lyginti :)
Na gerai, tarkim, kad Lukjanenko herojai netobuli, isterikai ir paranojikai (nors man, pvz., Leonidas į tokį nepanašus), bet į ką panašūs "Mirtino eksperimento" herojai?
Argi Piteris yra nors kuo įdomus? Kokie jo bruožai atsiskleidžia per visą knygą - kad jis gudriai mąsto? O Piterio žmona - kaip tu, Lina, pasakytum, isterikuojanti - depresuojanti višta, ir viskas. Policininkė - na, nereali profesionalė ir proto bokštas, o toliau? Hansas - šlykštus patinas? Kitaip tariant - eilutė stereotipų, vienpusiškų veikėjų, o Lukjanenkos bent jau neprognozuojami, tuo ir įdomūs :)
Lina Krutulyte 2001-08-20 20:28:57
Okay, Justinai, jei jau sutarem del isteriku ir mazvaikiu (tikiuosi, del sito punkto nepriestarauji :)), tai galime kalbeti toliau. Jie (Lukjanenko herojai) dazniausiai labai gyvi ir vaizdingi, isskyrus tuos atvejus, kai jie jau beviltiskai suauge ir nebegali isterikuoti, nes tada jie apskritai nieko neveikia ir buna labai nuobodus.
"Mirtino eksperimento" herojai - blankus, stereotipiski, neidomus ir apskritai beviltiski. Bet jie, kaip ir visi suauge, yra visiskai prognozuojami, ramus, zinantys, ko nori. Jie ramiai sau elgiasi pagal scenariju ir leidzia autoriui itikinamai vystyti veiksma ir pateikti is klumpiu verciancias idejas.
Lukjanenko herojai, priesingai, nuolat iesko, kaip cia originaliau ir netikeciau pasielgti. Todel pradzioje buvusios geros idejos praranda pagrinda, tampa nuobodzios ar visai nereikalingos. Toks mano pagrindinis priekaistas sitam rusui. Idejos ir ju pateikimas fantastikoje imho yra svarbiau ir svariau nei heroju charakterio spalvingumas.
Gintas 2001-08-20 22:06:10
STOP!!! STOP!!! Kas per velniava?
Idejos svarbiau negu heroju charakteriai?
Kuriu velniu tada skaityti grozine literatura?
Gal pakaktu sausos mokslines lekturos? Ideju ten - nors vezimu vezk :)
Lina Krutulyte 2001-08-20 23:05:51
Cia ne velniava, Gintai, o apsikeitimas nuomonemis. As, beje, esu pasirengusi pakeisti savaja.
Ideju gadinimas negali buti pateisinamas poreikiu leisti herojams vystytis. As manau, kad bet kokiu atveju idejos vientisumas turi buti islaikytas.
Be to, Lukjanenko sugadina ideja, o herojai taip ir nepasiekia naujo charakterio vystymo etapo. Kaip buvo verksniai ir mazvaikiai, taip ir lieka. Ir dar labai savimi patenkinti po netiketo ir neuzsitarnauto happy end'o.
Justinas 2001-08-20 23:44:10
>Ideju gadinimas negali buti pateisinamas >poreikiu leisti herojams vystytis. As manau, kad >bet kokiu atveju idejos vientisumas turi buti >islaikytas.
Atvirai - nesupratau, kas norėta pasakyti :)
Man jeigu pasitaiko knyga su blizgančiom idėjom, bet be padorių veikėjų, aš ją neskaitau - aš išstenu jos skaitymą, išsikankinu, kad paskui pasiplūsčiau. O tai, kad fantastinėje literatūroje dažnai iš _idėjų_ padaroma šventa kartvė, o žmogus pamirštamas ir yra jos tragedija - būtent už tai ji yra niekinama _elitinės_ literatūros, kuri visa sulindusi į žemus, niekingus ir bjaurius žmogiūkščius bei jų vidinius pasaulius.
Gintas 2001-08-21 00:39:41
Jeigu galima - kaip butent Lukjanenko sugadina savo ideja?
Valdas 2001-08-21 13:29:47
Na cia matau diskusija nukrypo i Lukjanenko kuryba. Noreciau ir as pareiksti savo nuomone. Nemanau, kad Lukjanenko kur nors nukrypo nuo savo ideju. Jo knygose man atrodo viskas vystosi nuosekliai. Ir nereikia sakyti, kad zmones realybeje elgiasi sabloniskai pagal programa (kaip cia kazkas uzsimine). Manyciau, kad Lukjanenko stipriausia vieta ir buvo idejos+ zmogiski herojai, one plienines Harisono ziurkes kepamos kaip blynai.
Lina Krutulyte 2001-08-22 22:26:56
Erzina jis mane. Sukuria fantastiska pasauli, toki, kuriame gyventi norisi, ir prileidzia pilna idiotu. Atiduoda valdyti nesubrendeliams. Ne ideju, o pasauliu gadinimas.
Gintas 2001-08-22 23:50:48
Na, tame pasaulyje su mielu noru gyvenciau. Idiotais jo veikeju nepavadinciau.
Ir ten bent nera Krutulytes :) Vis kazkaip gyvent ramiau...
Sadas 2005-04-24 16:20:30
Na gerai. Sukuria jis giluma, paleidzia i ja Leonida, Pata, Cingiza ir Padla. Kas toliau? Vedzioja juos uz nosies idomiais dalykais (pvz, mirtinu virtualiu ginklu), vercia juos gaudyti savo uodega ir pusti pries veja, kol galiausiai paaiskeja, kad nieko tokio rimto nevyksta, tai tik shizikas Leonidas su savimi susipyko. Argi tai nera idejos ismetimas i siukslyna del asilo Leonido?
Gintas 2001-08-23 10:50:35
Mirtinas ginklas sukurtas, "Dirbtine natura" taip pat - su visomis is to isplaukianciomis pasekmemis... Ir tai Dibenko darbas, o ne Leonido susipykimo su savimi pasekme. Taip kad sis tas rimto vyksta, IMHO...
Justinas 2001-08-23 12:35:12
Jeigu nelyginame knygų - mikliai marš diskutuoti prie "Veidrodžių", nes neįmanus žmogelis visai pasimes, apie ką ten tas "Mirtinas eksperimentas".

Beveik redaktoriaus žodis.
Skaityta.lt © 2001-2014. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt.