Autorius: Vida Žilinskienė
Data: 2001-10-08
Kai kurie iš mūsų turbūt yra girdėję, kad į Lietuvą buvo atklydusių vaikų iš Rytprūsių, kad iki 1990 m. jie kažkodėl apie tai kalbėti vengė, kad dabar veikia tokius žmones vienijanti draugija „Edelveisas". Tai ir paskatino šią knygą perskaityti.
Knygos autorė baigiamajame žodyje aiškina susidomėjimo šia tema priežastį - jos vaikystėje Brandenburgo kaime buvo gyvos išvarymo iš gimtinės istorijos, nes į jos kaimą likimas buvo atvedęs žmonių iš įvairiausių regionų, vėliau autorę stebino tokių žmonių istorijos užmarštis, o, praėjus šešeriems metams po Vokietijos susivienijimo, ji stebėjo, kaip kadaise perkeltieji (ar persikėlusieji) ieško savo šaknų.
Tai ne romanas ir ne apysaka, o dokumentiniai vilko vaikų pasakojimai apie savo laimingą vaikystę iki Antrojo pasaulinio karo, apie sovietinės armijos įsiveržimą į Rytprūsius, apie neapsakomai žiaurų kareivių elgesį su vietiniais gyventojais, apie per vėlai dėl Rytų Prūsijos gauleiterio Ericho Kocho kaltės prasidėjusią gyventojų evakuaciją, apie šaltį ir badą, išvariusius vaikus elgetauti į Lietuvą, apie motinų ir vaikų pasimetimą ir išsiskyrimą, apie vaikų prisiglaudimą pas Lietuvos ūkininkus ir pagaliau jau suaugusių žmonių sudėtingą gyvenimą Lietuvoje, vienų sunkius bandymus kaip nors išvažiuoti į Vokietiją, kitų didžiules pastangas surasti savo gimines Vokietijoje, apie sovietinės valdžios visokiausias priemones bet kokiems kontaktams tarp išblaškytų giminių nutraukti ir dar apie tai, kad giminės vis dar atranda vieni kitus, kad pasitaiko ir skaudžių nutikimų, kai broliai ir seserys Vokietijoje atsisako vilko vaiko, nes šeimos palikimas jau pasidalytas. Taigi daugybė autentiškų vilko vaikų pasakojimų apie savo sudėtingą ir sunkų gyvenimą, iliustruotų nuotraukomis.
Knyga bus įdomi: tiems, kurie domisi Lietuvos ir Mažosios Lietuvos istorija ir nori geriau susipažinti su mažai nagrinėta tema, tiems, kurie galbūt pažįsta vilko vaiką, pagaliau gal ir pačiam vilko vaikui padės geriau pamatyti savo nelaimingo likimo draugų gyvenimo kelią.
Tikrai verta dėmesio
Labai norėčiau rasti tą knygą. Gyvenau Priekulėje ir pažinojau "vilko vaikų". Tik tuomet apie tai garsiai nebuvo kalbama. Per maži buvom.keletą vardų ir pavardžių atsimenu. Būtų įdomu sužainoti jų likimus.