Saadi „ROŽIŲ SODO ŽIEDLAPIAI IR KITI PERSŲ PASAKOJIMAI APIE VALDOVUS IR DVARIŠKIUS, ŠVENTUOSIUS IR DERVIŠUS, KARVEDŽIUS IR VERGUS, TĖVUS IR VAIKUS“

Autorius: Rasa
Data: 2006-03-30

cover Apie knygą: SaadiROŽIŲ SODO ŽIEDLAPIAI IR KITI PERSŲ PASAKOJIMAI APIE VALDOVUS IR DVARIŠKIUS, ŠVENTUOSIUS IR DERVIŠUS, KARVEDŽIUS IR VERGUS, TĖVUS IR VAIKUS
Leidykla: Mijalba (2005)
Puslapių skaičius: 114
Prisimenate A. Saksės „Pasakas apie gėles“? „Rožių sodo žiedlapiai“ taip pat kupini gerumo mokančių istorijų, tik šįkart jos atkeliavo iš daug toliau – net iš Persijos. Jų autorius – poetas Saadi (tikrasis vardas Mašrifas ad Dynas Abdula), parašęs daug knygų, garsėjęs kaip nuostabus pasakotojas. „Rožių sodo žiedlapiai“ – laisvai perpasakoti jo pasakojimų ir pamokymų rinkinio„Rožių sodas“, parašyto XIII a., fragmentai.

Šioje plonoje, mažo formato knygelėje pateiktos 72 trumputės (neretai vos kelių sakinių) istorijėlės, kurių kiekvienoje vaizduojamas vis kitas persiškos realybės aspektas: sultono ir vizirių santykiai, tėvo ir sūnaus bendravimas, keliautojų nuotykiai, senolių pasakojimai, dervišų ir atsiskyrėlių gyvenimas, turtuolių ir vargšų santykiai, istorijos, susijusios su įvairiais gyvūnais – kate, lape, kupranugariu, asilu, žirgu, povu...

XIII a. persiški pamokymai aktualūs ir dabar – juk rožių sode ir šiandien veisiasi tokios piktžolės kaip šykštumas, apgaudinėjimas, puikybė, kantrybės trūkumas, žiaurumas, panieka silpnesniam, visko kritikavimas ir piktinimasis viskuo, išdidumas, šiurkštumas, padlaižiavimas, apkalbinėjimas... Trumputės istorijos taikliai parodo, kad žmogaus, leidžiančio keroti šioms piktžolės savo širdyje, gyvenimas nelaimingas ir bedžiaugsmis. Tikrosios vertybės yra kitos: meilė artimui ir palankumas prašalaičiui, pagarba kitokiam, gerumas, atlaidumas, kuklumas...

„Keliu ėjo berniukas, o jam iš paskos bidzeno avis.

– Nesistebiu, kad avis nuo tavęs visiškai neatsilieka, – tarė jam vienas dervišas: – juk jai apie kaklą aprišta virvė.

Berniukas nusijuokė ir atrišo virvę. Šokinėdama iš džiaugsmo avis nubėgo, o berniukas patraukė savais keliais. Avis tai pamačiusi grįžo prie šeimininko ir neatsilikdama nusekė jam iš paskos.

Berniūkštis nusišypsojo ir davė jai saują miežių.

– Tu buvai teisus, išminčiau, – tarė jis, – bet, kaip matai, šios virvės vardas – gerumas.“ („Virvės vardas”)

Persiškos rožės jūsų sode

Skaityta.lt © 2001-2014. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt.