- Koks būti, turėti, egzistuoti geras rytas! - aiškiai išgirdau saldžiai besirąžančio Goemono balsą. - Gerai išsimiegojau. Noriu valgyti, ryti, sprogti, krimsti, pusryčiauti! Juk tikrai rytas?" p.39

Goemonas - visai ne kokia pokemonų veislės būtybė, nors jo literatūrinė tėvynė iš tiesų yra Japonija. O iš kokio Visatos krašto jis atvyko, taip ir nepaaiškėja, nors tai ne taip ir svarbu: "Rytdienos grobikai" nėra tradicinės fantastikos pavyzdys. Čia svarbiau tai, kas darosi - tiksliau, darėsi 8 dešimtmetyje - mums po nosimi. Politinės ir ekonominės problemos, karinės sąjungos, Amerikos troškimas viešpatauti pasaulyje, mažų valstybių pastangos priešintis (ne, apie mus nieko. Pagrindinis agresorius - JAV), užgrobiamosios-išlaisvinamosios operacijos, linčo teismai, karo atgarsiai ir dar pramoninis šnipinėjimas. Visi kraštai, o ypač civilizuoti, buvo paliesti "fokusų-marokusų", kuriuos tarsi žaisdamas pademonstravo Goemonas. Trys paros absoliučios tylos Japonijoje ir dar geroje dalyje pasaulio - tik žiedeliai. Beje, šį fenomeną "kosmosėnas" sukėlė tiesiog norėdamas išsimiegoti, užtat kai jis pakliuvo į valdžios ištroškusių sensėjų rankas, prieita iki kur kas keistesnių įvykių. Kaip jums patiktų, jei staiga parakas netektų savo savybių? Arba nafta virstų paprasčiausiu vandeniu? Aišku, kariauti taptų labai sudėtinga, bet pirmiausia juk komplikuotųsi taikus gyvenimas. Jei Toda būtų žinojęs, kad per keistą žmogėną, užkalbinusį jį ant Jokohamos kalno, kils tokia suirutė…

Bet paprastas tarnautojas nė nepagalvojo, kad bjauriai apsirengęs turistas gali pridaryti tokių bėdų. Tiesa, rūpesčių jis kėlė iš pat pradžių: prisiskaitęs apie japonų svetingumą, užsimanė gyventi paprasto piliečio bute, pasiuntė taksi supererdve, - kad greičiau būtų, išvadino Todos sužadėtinę Kicuko kicka ("Na, ta, kur peles gaudo")… O galų gale, kaip jau minėta, trims paroms panaikino garsą. Trims paroms, per kurias visa Japonija virto skundų ir pasiūlymų knyga, nes susišnekėti galima buvo tik raštu. Kas jis - iš tiesų turistas iš kitos planetos, trokštantis pamatyti jo didenybę imperatorių, turintis nepaprastų galių, bet pasibaisėtinai nesigaudantis mūsų planetos papročiuose, ar tam tikrą užduotį atliekantis misionierius? Reikia pabrėžti, kad iš esmės niekam nerūpi, kas gi yra Goemonas, visiems knieti tik pasinaudoti jo stebėtinais sugebėjimais. Tik Toda su Kicuko, apsipratę su keistuoju svečiu, rūpinasi juo kaip žmogumi, o ne kaip "galių turėtoju".

Nors šioje knygoje keliamos rimtos problemos, humoro ji tikrai nestokoja*, kartais pereinama į politinę satyrą, kuri dabar atrodo vietomis perspausta, yra detektyvo bruožų ir Rytų autentikos - bambuko iečių, nindzių ir kimono. O pabaigoje siūloma kartu su Toda apsispręsti, - kokią rytdieną suteikti žemei? Grąžinti ją į ankstesnę būseną ar ne? Apsispręsti, pasirodo, ne taip ir lengva.

* Pasitarimas parlamente, esant "visuotinės tylos būklei":

"Tokioje situacijoje mūsų užduotis yra palaikyti viešąją tvarką, - užrašė deputatas-konservatorius. - Ar vyriausybė nelaiko tikslinga paskelbti ypatingąją padėtį ir mobilizuoti Savigynos pajėgas?" Virš opozicijos suolų sumirgėjo plakatai:

"Užsičiaupk!"

"Nešdinkis!"

"Avigalvis!"

Įsižeidęs konservatorių deputatas <…> bandė kažką sušukti. Paskui niršdamas skubiai prisegė prie savo plakato naują popierių: "Kas avigalvis?" - ir atsuko į opozicijos pusę. <…> Valdančiosios partijos ir opozicionierių atstovai raitojosi rankoves. Prie tribūnos buvo kamšatis. Primininkas ramiai sėdėjo savo vietoje, viena ranka parėmęs smakrą, kita laikydamas plakatą: "Ponai deputatai! Prašau laikytis tvarkos!" p.37.

Netradicinė japoniška fantastika