Kai minkštas-jo neišdulkinsi;

Kai kietas-jis tave dulkina.

(Dručkis, "Dievo namų" rezidentas)

Iš anotacijos: "Samuelis Shemas (tikroji pavardė Steve'as Bergmanas) studijavo mediciną Harvarde ir Oksforde, o 1978 m. išleido autentiška patirtimi Bostono ligoninėje paremtą romaną "Dievo namai", kuris, iš pradžių sutiktas mirtina tyla, netruko sukelti tikrą nuomonių audrą ir virto milijoniniu bestseleriu Amerikoje ir Europoje. "Dievo namai" - amerikiečių literatūros klasika, ir tūkstančiai medikų sako: "Neperskaitęs šios knygos negali stori į medicinos mokyklą, o įstojusiems (vis dėlto) ji - medikų biblija".

Taip... tad visgi apie ką čia?

Knyga panaši, kaip dabar madinga sakyti, į 'kietai sukaltą' filmą. Greitas tempas, gyva kalba, ryškūs personažai. Nors veiksmas vyksta ribotoje erdvėje - vienoje prestižinėje ligoninėje, vadinamoje "Dievo namais" - tačiau nuobodžiauti ją skaitant nebuvo kada. Ir gydytojų, ir ligonių kontingentas labai spalvingas. Čia ir privatūs gydytojai - 'mėgėjai laikyti rankas iš turtingų rajonų', ir karjeristai ligoninės administratoriai, ir cinikai rezidentai, ir su ligoniais pirmąsyk kaip gydytojai turintys susitikti mirtinai persigandę internai.

Pasirodo, ligoniai skirstomi į dvi kategorijas: LIMPIUS ir visus likusius. Limpiai - tai seni žmonės, daugiausia atkeliaujantys į ligoninę iš kokių nors slaugos namų. Slaugos namai, vos išgrūdę limpį pro duris, tuoj pat parduoda jo lovą kitam, todėl limpiui belieka viena - apsigyventi ligoninėje ir čia išbūti kurį laiką, kol vėl nepateks atgal į slaugos namus. Per metus eilinis limpis atlieka keletą tokių maršrutų slaugos namai - ligoninė, todėl visam ligoninės personalui yra gerai pažįstamas. O čia limpių nemyli niekas, nes jie niekada nemiršta . Nieko apie jų egzistencijos specifiką nežinantys (in)ternai puola į neviltį, matydami bevaises savo bei kito personalo pastangas bent kiek pagerinti šių vargšų būklę. Tuo metu, kai iš tiesų geriausia, ką galima padaryti su tais senais žmonėmis - tai leisti jiems ramiai palikti šį pasaulį, arba bent jau nieko nedaryti. Ternai pradžioje, kol to neperpranta, bando limpius gydyti, ypač, jei jiems vadovauja koks aklai medicinos galia tikintis rezidentas.

Visa tai filosofiškai nuteikia ciniškuosius rezidentus, kurie turi aiškiai suformuluotas gyvenimo tiesas, pavadintas ĮSTATYMAIS, iš kurių pirmas skelbia "LIMPIAI NEMIRŠTA". Jie ne šiaip nemiršta, jiems tiesiog neleidžiama numirti, nors kai kurie iš jų jau pavirtę į daržoves. Tačiau šiuolaikinė medicina, kaip sako koloritiškiausias knygos personažas rezidentas Dručkis, kuri dažnai dar bejėgė išgelbėti jauną mirštantį žmogų, jau pakankamai pasiekusi, kad pratęstų 'daržovinį' kokio po savim darančio ir su dievais kalbančio limpio gyvenimą. Todėl ligoninėje vyksta nuolatinė kova už limpio gyvybę. Šiaip ant limpių praktiškasis Dručkis siūlo 'treniruotis' atliekant įvairias medicinines procedūras, nes jiems jau vis tiek ką su jais daro, o atėjus laikui gelbėti kokį nelimpį, ištobulinti įgūdžiai labai praverčia.

Šiuolaikinės medicinos pagalbos esmė, anot Dručkio, yra ŠTIŠINTI ir TEPLINTI. ŠTIŠINIMU, tai yra ligonio atsikratymu išsiunčiant į kitą skyrių , užsiėmę visi ligoninės rezidentai ir pažengę ternai. Čia svarbiausias dalykas yra tas, kad išštišintas ligonis NEATŠOKTŲ - t.y. nebūtų padarius sėkmingą TEPLINIMO (ligos istorijos pagražinimo) manevrą PARŠTIŠINTAS atgal į tą patį skyrių. Todėl tenka palaužyti galvas, kaip čia gražiau pateplinus ligos istoriją, kad ligonį būtų galima suvisam išštišinti į kitą skyrių, ar įtikti ligoninės administracijai (nuo storos , PRITEPLINTOS ligos istorijos priklauso kiek į ligoninės kasą pribyrės sveikatos draudimo pinigėlių). Tiesa, yra dar drastiškesnis štišinimo būdas, kuris atliekamas Dievo namų priimamajame, vadinamasis PASILABINK ir IŠSPIRK (į gatvę) metodas. Nesugebantis to padaryti ir per daug ligonių hospitalizuojantis ternas kolegų yra pravardžiuojamas RĖČIU . Visiška jo priešingybė yra ternas SIENA, tobulai įvaldęs PASILABINK ir IŠSPIRK metodą.

Žinoma knygoje neapsieinama be 'tradicinių' gydytojų ir žavių medicinos seselių santykių (sužinosite kas tai yra IŠTIESTŲ KOJŲ METODAS, kurio, kaip įtaria ternai, jos išmoksta medicinos seserų mokykloje), seksualių jaunų pacienčių apžiūrų, nuo kurių ternam pašoka ne tik stetoskopas , bei įvairiausių kitokių smagių (ir nelabai) nutikimų.

Nežinau, gal aš turiu negerą humoro jausmą, bet man tai viena iš juokingiausių pastaruoju metu skaitytų knygų. Beje, mano mamos medikės nuomone - hiperbolizuota, tačiau labai įtraukli knyga. Neseniai pasiėmė ją skaityti antrą kartą: "pirmą kartą taip greit "prarijau", tai dabar noriu ramiai paskaityt" :)

Stilinga, gero (juodo?) humoro knyga, 10 iš 10.