Tai dabar UFOnautika, UFOlogija ir UFOnesąmonės (UFO - Unidentifyed Flying Object , lietuviškai - Neatpažintas skraidantis objektas arba NSO) yra atsibodę ir iki begalybės suvulgarintos įvairių laikraštukų, brošiūrėlių, šarlatanų ir "X failų". O tada, tolimais 1988 m., vis drąsiau prabylant apie tai, kas vis dar geležine uždanga atribotuose Vakaruose buvo vadinama "sensacijomis", ši knyga buvo beveik lobis ir neabejotinas best-seleris. Dar daugiau - mano manymu, ji, išskyrus atskirus privalomuosius sakinius, neprarado vertės ir dabar. Nes ji į ufologiją ir paleokosmonautiką (t.y. ateivių viešnagės Žemėje praeityje paieškas) žvelgia beveik kaip į normalų mokslą, kuris turi visus privalomus mokslui elementus: tyrimą, jo metodus, hipotezes ir jas patvirtinančius ar neigiančius įrodymus, kuriuos galima pačiupinėti, pamatyti ar bent jau išmatuoti, užfiksuoti; nors autorius ir rašo, kad ši knyga - ne mokslinė studija, bet ji - ir ne spėlionių ar laužtų iš piršto idėjų kratinys.

Knyga "sukonstruota" labai įdomiai: perskaitęs pirmąją pusę neabejotinai patiki: buvo, buvo tie ateiviai Žemėje! Tai jie pastatė Egipto piramides, Velykų salų skulptūras, gal net atitempė Mėnulį, jie pavaizduoti Afrikos dykumose ir dogu statulėlėse… O perskaitęs antrą dalį lieki it musę kandęs: dauguma šių hipotezių "sudirbama" gana paprastais mokslinais argumentais, pasitelkiant vadinamąjį "Okamo skustuvo" metodą. Vis dėlto, perskaitęs šią knygą jautiesi smarkiai praturtėjęs ir "apsišarvavęs": tavęs jau nebegali apdumti laikraštininkai, spausdinantys JAV II pasaulinio karo oro pajėgų lėktuvų nuotraukas Mėnulio krateriuose, Marso sfinksus, Naskos aerodromus. Kaip rašė C. Sagan apie mokslą ir pseudo-mokslą: "Ir vis dėlto, tikrame moksle yra tiek daug ne mažiau stebinančių, dar paslaptingesnių dalykų, dar įdomesnių intelektinių iššūkių - taip pat ir dalykų, daug artimesnių tiesai".

Tiesą sakant, perskaitęs ant naujausios S. Kanišausko knygos "NSO fenomenas: dvidešimt ir viena hipotezė" nugarėlės, kad tai yra aptariamos knygos tęsinys, čiupau negalvojęs. Deja, tęsinys iki pirmosios knygos netempė, kaip sakoma, nė pro kur. Kartais pagalvoju, kad tiesa, jog sovietinio režimo metu pro cenzūros uždangą galėjo prasprūsti tai, kas vertinga, o dabar eina beveik viskas.

Tikrai verta dėmesio