Autorius: Gintautas K. Ivanickas
Data: 2001-10-16
Tie, kurie jau skaitė "Svajų Liniją", ko gero prisimena, jog knyga baigėsi Kėjui Dačui išsiaiškinus, kad jo Visata - tai kažkieno įgyvendinta svajonė. Ir Dačas mesteli frazę "Aš atpratinsiu jus svajoti…"
Kas gali būti tas žmogus, sukūręs šią Visatą pagal savo norus ir tapęs joje tuo, kuo visuomet norėjo tapti? Kėjus Dačas nusprendžia, jog atsakymas - akivaizdus: Žmonijos Imperatorius.
Atkeršyti pačiam Imperatoriui - uždavinėlis nelengvas net tokiam profesionalui, kaip Kėjus. Tad jis imasi ieškoti bendrininkų ir…
Turinio neverta perpasakoti - sugadinsiu malonumą dar neskaičiusiems. Lukjanenko gana meistriškai rezga intrigą, vis apversdamas situaciją aukštyn kojomis.
Tačiau "Iliuzijų Imperatoriuose" mane labiausiai sužavėjo ne siužetas, o emocinis užtaisas. Jei galima būtų lyginti "Svajų Liniją" ir "Iliuzijų Imperatorius", pastebėčiau, jog pirmoji knyga - lygesnė, labiau išlaikyta viename lygyje, tuo tarpu antroji - labiau "banguota". Tačiau kai kurios tų "bangų" viršūnėlės… M-m-m-m… skanumynas. Tai ir Kėjaus bei Rašelės santykių raida, ir Artūro "atvirtimas", ir, be abejo, istorija apie pravardę "Tymai".
O dabar mestelsiu eretišką mintį, už kurią mane mušite ir galbūt netgi spardysite kojomis. Skaitydamas "Iliuzijų Imperatorius" niekaip negalėjau atsikratyti įspūdžio, kad Kėjus beprotiškai panašus į Sapkowskio Geraltą. Toks pat "kietas", apsimetantis beširdžiu ir nepažeidžiamu, tačiau širdies gilumoje…
Et, skaitykite patys - ir ginčykitės.
"- Tu mėšlas! Ši mergina jau ketveri metai tave įsimylėjusi! Ir nesakyk, kad to nematai… mėšle! Nori ją įpainioti į savo mėšlinus žaidimus? Ar tavyje yra kas nors žmogiška?
- Mėšlas, - pakeldamas akis atsakė Kėjus."
Ir vėl smagu!
Šios dilogijos man ir patiko labiausiai pradžios (na., grubiau tariant pirmi trečdaliai), Kėjaus samdymas, bandymai nuknekcinti imperatrių (ypač, berods, verbalinės hipnozės pagalba). Bet į pabaigą toks pojūtis, kad Lukjanenko pradeda mėtytis, pats nebesugalvodamas kaip čia užbaigti, kai tiek pripainiota ir tiek versijų prikurta.
Na, kas dar gerai šiose knygose - tai ginklai. Aprašyti su meile, taip sakant, o ir piešinėliai neblogi.Vien "Ekskaliburo" veikimo principas kovertas...
Na, o dėl panašumo į Geraltą...Kipšas žino, tačiau Kėjus kur kas ciniškesnis.
Per didelis mėtymasis į kraštutinumus - Geraltas, net ir būdamas "blogiuku" nebuvo itin blogas, todėl iį jo "gerumo" proveržiai man atrodė kur kas logiškesni. Tuo tarpu Kėjus - čia visiškas niekšas, čia - jau sentimentali širdelė... Jei aš nieko nepainioju ir jei šiose kygose buvo tas nelemtas mokyklinukų išžudymas.
Bet kokiu atveju abi šios knygos - vienos iš geriausių (jei ne pačios) paskutinių metų Rusijos "kosminės" fantastikos žanre. Atsiplėšti sunku.
Jis gi gelbejo vaikucius :)
O del vaikuchiu - Gedai, matyt, neidemiai skaitei.
:)
"Iliuziųjų imperatoriai", 1 dalis, 9 skyriaus pabaiga:
"Aš stovėjau kieme su lazeriu "Senasis Bobas", nuo to laiko nekenčiu šio modelio. Vakaras, prietema. Vaikai išeidavo, aš šaudydavau iš nugaros. Nei garso, nei kraujo... tik plaukai ant pakaušio parūkdavo."
Čia paties Kėjaus žodžiai (iš pirmų lūpų, taip sakant). :) Tiesa vėliau skaitytojas lyg sužino, kad, tiesą sakant, Kėjus išžudė kareivius-budelius, o vaikus lyg paleido.
Vienžo - vienur vaikų budelis, kitur - gynėjas.
Tris nushove. Tiesa.
Bet akmens i mane taip ir nemetet :)
Man tai atrodo, kad viskas aisku, tik neisivaizduoju to naujojo imperatoriaus savo vaidmeny. Kazkaip nelimpa prie visos jo gyvenimo istorijos :)
O Marzhana turetu buti be ausies
O tekstas šiuo atveju nenustebino, kokybiškai "sukaltas", bet jei anksčiau rašiau, kad S.Lukjanenko kūriniuose dar ir mintis yra, tai dabar pradedu abejoti :(
O kokios minties pageidautum, It?
O turinys mazdaug toks: ateities visata. kazkoks superis spec tarnybu agentas isaiskina visus maistininkus, korumpuotus valdininkus ir siaip zmonijos priesus (tiek vidaus, tiek isores). Po to visus nugali ir tampa oligarchu, seseliniu kardinolu. Dar apie kazkokia surasta prazuvusios civilizacijos sukurta laiko masina (ar kazka panasaus) raso. Ja ten paslepia/sunaikina kazkokioj nuosalioj planetoj, kad zmones is smalsumo bedos neprisidarytu. Ir t.t. ir t.t. O baigiama labai pakiliai, tipo: "lauk is visatos visus nehumanoidus"
O gal dar pavadinima tos knygos kas galit priminti?
A. Besonovas "Valdzios kauke". Isleido Alagarve 1998
Ar supratai kas ta Marzhana, is kurios ausies padare merginai ziedeli? ar susigaudei kodel Kejui Altosui buvo misle kaip pasielgs Kertis jaunesnysis, ar supratai, kodel imperatorius stebejosi, kad tik jis vienas dar negirdejo Kejaus vardo?
Taip kad nebuk nusistates is anksto, o geriau is pradziu perskaityk "Svaju linija"
Taip pat galiu visiškai atsakingai pareikšti, kad tai - ne mokslinė fantastika, o gryniausia fantasy su kosminiu-techniniu anturažu. Akivaizdu - Lukjanenko nepajėgus rašyti MF, be vienokių ar kitokių stebuklų jis nė iš vietos. Na, ir veikėjai, kaip visada, tradiciškai silpna vieta. Bangi - tikrai klysti, Kėjui iki Geralto labai labai toli. Nežiūrint to, kad Lukjanenko psichologas (tikrai?), o Sapkowskis - ne, antrasis pirmajam šluosto nosį dideliu dideliu skuduru. Štai taip.
http://www.livejournal.com/users/doctor_livsy/70828.html#cutid1
Paminėtas palyginimas tikriausiai susijęs su "Netikrais veidrodžiais" ar "Atspindžių labirintu". Taip tai trūkumai, bet ne "banginio ūso lanko" lygio ir pavieniui pasitaikę tokie "minusai", bent jau man, bendro vaizdo negadina - na, šypteli, skaitydamas ir tiek. Palyginčiau su kokiu senesniu filmu apie Dž. Bondą, kuris demonstruoja "supermažą" telefoną - o dabar net įprastas mobiliakas daugeliu atveju mažesnis: juokinga, aišku, bet bendros filmo atmosferos, jo įspūdžio nekeičia. Arba - kaip su garsiosiom VU durimis - vieniems jos - nuostabus meno kūrinys, o kiti iki šiolei kikena, kad ant to meno kūrinio buvo gramatinė klaida. Kas kam svarbiau (vieniem pakikent, kitiem pasigrožėt).
man tai būtų įdomiau įeiti pro jas, nes durys-per-kurias-negalima-įeiti - toks netikęs simbolis:] beje, tai irgi galima prilyginti neveikiančioms techninėms detalėms.
Ei,o 2009 metais eridanas isleis ka nors Sergejaus Lukjanenko?,dar daug romanu is jo brandziausiu darbu neisleista!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!1