Autorius: Justinas Žilinskas
Data: 2001-07-30
(Rain)
Tviskantis ir besimainantis "Atspindžių labirinto" virtualusis miestų miestas, Dyptaunas, tiesiog privalėjo atgimti. S. Lukjanenko, daugelio manymu, tiesiog neturėjo teisės neparašyti tęsinio, juk jo laukė milijonai ištroškusių gerbėjų! Ir štai mūsų rankose "Netikri veidrodžiai" jau ir lietuviškai - Leonido nuotykių tęsinys. Kas gi nutiko šįsyk?
Gandai sklinda po Dyptauną, blogi gandai... Sako, kad netikroje virtualioje realybėje iš tiesų miršta žmonės - kieno pikta valia ši kaulėta senė atsigrūdo ir į menamą pasaulį? Vienas iš pirmųjų jos auka tampa Leonido senas pažįstamas ir draugas daiveris Romka. Kas, kodėl, kaip? Ar čia tik neprikišo nagų bjaurusis tikriausiai CŽV agentas Dima Dibenko? Kas tas Tamsusis Daiveris ir ką jis čia veikia? Nejaugi ir vėl teks brautis per "Mirties labirintą"? Kokia freska vainikuoja "Daiverio gilumoje" šventovę? Ir vėl aibė klausimų, kuriuos Leonidui ir draugams reikės išspręsti - o atsakymas vėlgi nebus iki galo aiškus, nors ir pritrenkiantis...
"Netikri veidrodžiai" nebuvo visų sutikti, šaukiant "valio!", "bravo!" - nors romanas ir gavo apdovanojimų, bet buvo ir skaitytojų, kurie "raukė nosis", lygindami jį su "Atspindžių labirintu" - ir tas, ir anas ne taip... Todėl ir aš, imdamas į rankas tęsinį, buvau atsargus. Tačiau nuviltas nelikau, dar daugiau, mano manymu, "Netikri veidrodžiai" yra bent jau lygūs "Atsipindžių labirintui", o gal net (e... kvepia erezija?) geresni? Žinoma, tai kiekvieno skonio reikalas, tačiau neabejokite bent jau tuo - knygą perskaityti verta, ypač kai ji netrukus (gal net šią savaitę) nutūps visuose knygynuose...
Įvertinimas: puikumėlis nr.2!
Kantrybes ir stiprybes - knyga verta to, kad truputi pasikankintumete belaukdami :)
O "dideliu kanciu" as ir nesiuliau - berods, rasiau "truputi (!) pasikankinti" :)
Na, nera taip blogai kaip D.Koontz. Kas krenta i akis, tai isvada, kuria galima daryti: autorius isitikines, kad gilumai reikia kontroles, vieno zmogaus su svaria sazine, kitaip tariant, kietos rankos. Kazko, kas nusprestu, ka galima gilumoje visiems veikti ir ko negalima. Toks grynai rusiskas pasaulio suvokimas.
Ir dar panasu, kad autorius labai megsta visokius paauglius, gal kas zino, kodel?
Ir kaip del tu paaugliu? Ziuriu, jie figuruoja visuose be isimties S.L. kuriniuose.
Del kietos rankos: visi rusai svajoja, kad juos valdytu, saugotu ir priziuretu koks nors gerasis didysis vadas Leninas ar Putinas ar dar koks zasinas. Taip ir cia: uzteko Leonidui pasprukti, atsisakyti nuo savo pasaukimo valdyti giluma, iskart jo tamsioji puse pradejo regzti labai blogus planus, be to, nuskriaude visus daiverius, praktiskai juos isnaikino. O happy endas - grizta didysis vadas Leonidas ir su meile imasi priziureti ir valdyti giluma. Tai kaipgi cia nera vergisko grynai rusisko kaimietisko troskimo buti valdomam?
Mazytis eksperimentas.
Pasiimu romana "Netikri veidrodziai". (PFAF.207, "Eridanas", 2001).
Ieskau paskutinio knygos trecdalio...
Skaitineju... Rezultatas:
212 psl. (paskutinis trecdalis?) veiksmas - Gilumoje, laikas - esamasis.
240 psl. prasideda veiksmas realybeje, laikas - butasis.
Ir taip iki 261 psl., kur prasideda veiksmas Gilumoje, cia jau vel - esamasis laikas.
285 psl. iskart po zodziu "giluma, giluma, as ne tavo" - isejimas is virtualo - vel prasideda butasis l.
286. psl. deep - ir vel - esamasis.
297 psl. "Salma as PADEJAU ant monitoriaus..." - vel prasideda butasis, bo realybe.
298psl. deep Enter. - ir vel esamasis iki pat knygos galo, kadangi veiksmas - Gilumoje.
Klausimas - ar tu tikrai gerai skiri esamaji laika nuo butojo?
Klausimas2 - ar vis tavo teiginiai taip pat gerai argumentuoti?
Klausimas3 - tikiuosi, nepyksti?:)
Visvien su tavo kategorizmu kovoti neistengsiu :)
"Del skonio ir spalvos..."
O shiaip - linkiu visiems pasitelkti daugiau tolerancijos ir nepulti i asmeniskumus. Aptarinejam lyg ir knygas, o ne atskiru zmoniu sugebejimus skaityti viena ar kita kalba.
Manau, kad į klausimą dėl paauglių labai gerą hipotezę kelia bendra Lukjanenko kūrybos recenzija adresu http://www.rusf.ru/lukian/rec00/p_vinsent_01.htm . Ginčytis su ja, žinoma, galima, bet surezgė gražiai. Tik kas skaitysite recenziją, skaitykite iki galo, kitaip galima pagrindinę mintį praleisti :).
Dėl vertimo ir originalo kalbos. Esu skaitęs tik vieną vertimą, IMHO geresnį už orginalą - Guliakovskio "Miglų sezoną", kadaise išleistą "Zenito" serijoje. O "Atspindžių labirintas" bei "Netikri veidrodžiai" vertimo pagadinti nesvietiškai.
Daugeliui technokratų (ir man jų tarpe) Lukjanenkos stilius - pats tas. IMHO originalios idėjos, sklandus stilius, dėmesys situacijoms bei gerai apgalvota kūrinių kompozicija yra Lukjanenko kūrybos stipriosios pusės. Gi silpnoji jo pusė yra nesugebėjimas sukurti realistiškai stiprios pagrindinio herojaus asmenybės. Iš to, matyt, ir kyla keistas Lukjanenkos kūrybos reiškinys - daugelio jo kūrinių labai stipri pradžia, paremta originalia ir stipria SF idėja, bei meistriškai užmezgama intriga. O toliau autorius pradeda tempti gumą, kol į kūrinio pabaigą visiškai išsikvepia. Tai jaučiasi net "Atspindžių labirinte", nors jame ir sugebėta to išvengti. "Netikri veidrodžiai" įtemptu veiksmu bei puikiomis situacijomis meistriškai maskuoja tą faktą, kad iš tikrųjų Lukjanenko neturi ką rimtai mums pasakyti. Ką gi, tai vis dėlto geriau, nei visiškas fiasko "Genomo" pabaigoje... Matyt, kaltas autoriaus amžius - toks jaunas žmogus tiesiog dar nespėjo įgyti savo paties asmenybės jėgos.
"Pravda Vinsenta", pasak jos pacios, tiesos neaisku kiek turi, bet su Vinsento poziuriu esu linkusi sutikti: Lukjanenko herojai - arba paaugliskai infantilus, arba stabdiski ir blankus.
Teisinti sitai autoriaus jaunu amziumi negalima, nes daugybe jaunesniu zmoniu sugeba rasyti zmoniskai, tai kodel rusui darom nuolaida?
Del vertimo/originalo jau patylesiu, nes pradedu suprasti, kad nieko apie vertimo procesa neismanau.
Linaj: O kad pasiūliau jūsų mylistą į muilą tai gal klydau, jeigu jau žmogeliukaj taip sako ;)(čia tipo atsiprašymas, ar ką? :)
O pilosofijas jis rasineja! Ir dar kaip. Uzknisa, nes veiksma gadina, o tikriems mastytojams vis tiek neprilygsta.
Tad kuriems galams gana placiai musu planetoje paplitusia svajone pripaisyti tik vienai tautai?