Autorius: Gintautas K. Ivanickas
Data: 2002-09-11
Ir štai - rankose tai, apie ką retkarčiais pasvajodavau per tuos dvidešimt metų. "Trifidų dienų" pratęsimas - "Trifidų naktis". Pradėjau skaityti kankinamas abejonių: S.Clark, žinoma puikus rašytojas, tačiau jo stilius visiškai nepanašus į Wyndham'o. Clark vis taikstosi pašiurpinti skaitytoją Kingiškomis scenelėmis - makabriškomis, gąsdinančiomis. Vienintelis dalykas, kuriuo neteko abejoti - kad šis pratęsimas bus kur kas geresnis už tą, kurį neapsikentęs mėginau parašyti pats.
Jau po kelių pirmųjų puslapių abejonės ėmė sklaidytis - jei nežinočiau teisybės, mane tikrai būtų galima įtikinti, kad autorius - tas pats John Wyndham. Ir visiškai nieko, primenančio įprastinius S.Clark siaubukus. Atsiplėšti nuo knygos pasirodė beprotiškai sunku, kone neįmanoma.
Na, dabar šiek tiek apie siužetą. Knyga pasakoja apie įvykius, nutikusius prabėgus dvidešimt penkeriems metams po "Trifidų dienose" aprašytų įvykių. Keliose salelėse greta Britanijos pakrantes įsikūrusios nuo trifidų pabėgusių kolonijos gyvena ramiai ir taikiai. Trifidai nuo jų atskirti plačiu vandens ruožu - regis, neįveikiama pertvara. Tačiau žmoniją tarsi persekiotų koks piktasis demonas - viena rytą tiesiog neišaušta… Aklina tamsa gaubia žemę. Ar gali būti palankesnė proga trifidams?
Tuo labiau, kad paaiškėja, jog trifidai atrado būdą, kaip įveikti vandens barjerą. Regis, intriga jau užmegzta… Nė velnio! Šviesa, nors ir nenoriai, tačiau sugrįžta, o pagrindinį herojų likimas nuteškia kitapus Atlanto - į Niujorką. Tiksliau, išlikusių amerikiečių apgyventą Manheteno salą, spindinčia tokia prabanga, kurią Britanijos salų gyventojai nebent sapne regėjo. Be abejo, spindintis fasadas iškart kelia įtarimą…
Toliau pasakoti būtų negarbinga neskaičiusių atžvilgiu. Gal tik pridursiu, jog pagrindinis konfliktas vis dėlto ne žmogus-trifidas, kaip buvo galima tikėtis, o žmogus-žmogus. Tačiau ir trifidai nepaliekami nuošalėje. O kokių idėjų prikaišiota!.. Taip ir niežti liežuvis dar papasakot… Bet viskas - tyliu.
Imkit ir skaitykit patys.
Ir vėl, vėl trifidai!
http://lib.km.ru/?id=17342&Subject=18
Šiek tiek dėl įdėjų: jų gausa man kiek ir pagadino kūrinį - užgriūva tuntu ir, gal dėl tos gausos, didelė dalis jų kaip reikiant neišvystyta. Man labiau patiktų keletas idėjų, kurios, tačiau, būtų išnagrintos iki kaulelių su visais įmanomais ir neįmanomais variantais, išnaudotos, bent emociniam plane, visiškai. Ta idėjų vaivorykštė primena iš gerų, tačiau daugybės komponentų suplaktą kokteilį. Vindemo kūrinyje idėjų mažiau, tačiau, imho, jos geriau, beveik tobulai išnaudotos. Ir dar - dabar jau nepamenu, bet kažkuo stipriai nuvylė tas tamsos, apgaubusios žeme fenomeno paaiškinimas, jei jis visai buvo.
Pradėsiu nuo to - J. Wyndham'o (Dž. Vindemo) "Trifidų dienas" laikiau ir laikysiu vienu geriausiu MF kūriniu. Kūriniu, kuris sugebėjo savyje sujungti fantastiškumą, realumą ir, mano manymu, pakankamą socialinį - psichologinį gilumą. Todėl mane gana džiugiai nuteikė kai kurių asmenų, taip pat ir apžvalgininko pastebėjimai, kad S. Clarko tęsinys - "Trifidų naktis" (TN) beveik prilygsta pirmtakui. Atsidėjau perskaitymą vos ramesniam laikui, pradėjau skaityti ir jau ties puse knygos panorau sviesti į šalį dėl labai paprastos priežasties: tęsinys yra pigus ir vos ne diletantiškas bandymas maudytis gero kūrinio šlovės spinduliuose, "Trifidų dienų" (TD) jame - ne daugiau kaip 25 proc., o aštraus siužeto muilo operos, patoso ir idiotizmo - likę 75. Gal ir piktokai pasakiau, bet tuoj pamėginsiu paremti savo teiginius. Beje, visgi perskaičiau - kad niekas nekaltintų, jog puolu nepabaigęs. Priežastis gal pavardinsiu punkteliais, nors irgi - gana sąlygiškais:
1. Idėjos. Vindemas iš esmės naudojosi tik dviem-trim idėjom: pirmiausia, pačiais trifidais ir apakimo katastrofa, kuri žmogų išlikimo kare nustūmė į žemesnę padėtį nei trifidą. Šiais dviem instrumentais sukonstravęs naują pasaulį jis įžvalgiai gilinosi į visuomenę, į žmones. Gi Klarkas pateikia tokią idėjų maišalynę, kad net koktu: gerai, sutinku, kad neblogai sugalvota Manheteno vergija, netgi imunitetas trifidams ir t.t. Bet kokio sumauto velnio reikėjo tų visų povandeninių, girdinčių, king-konginių trifidų? Padvelkia pigiu B klasės siaubo filmiūkščiu apie labai, labai didelius ir gudrius vorus. Manau, kad autorius, nesugebėdamas pasekti Vindemo pėdomis - t.y. giliau pažvelgti į žmogų - taškymusi idėjomis tiesiog maskavo tą savo negalią.
2. Siužetas. Košmaras su trim šauktukais! Pasirodo, pavadinimas "Trifidų naktis" simbolizavo tik tą periodą, kada vargšui Deividui teko pakilti į tamsą su naikintuvu, kad šis nukristų į "plaustą", daugiau "naktis" nebevaidino jokio vaidmens, nebent atsimintume paistalus apie ypač greitą trifidų evoliuciją. Žemesnio lygio "pritempinėjimą" sunku ir sugalvoti, tikriausiai leidykla pirma užsakė pavadinimą, o vargšui autoriui teko kaip nors spręsti tą sunkią problemą. Visi tie šaudo-gaudo, "miškinių" jūrų pėstininkai, vadavimo operacijos - neverti net sudilusio Vindemo vidpadžio, nebent "Visa griaunančio" scenarijaus: bukas bojevikas, kokio TD net ir su žiburiu nebūtum radęs . Apie finalinę sceną su neregiais baugu net kalbėti - trigubas absurdas, dar ir su patetikos doze. Penkiskart netikiu. Galima dar prisiminti ir tai, kokia neefektyvi Fildingo saugumo tarnyba - jeigu į nepaprastai svarbią ekspediciją išplaukia net du "miškinių" agentai, o jeigu Fildingas toks jau baisus diktatorius - kas tie trys kiti, kurie irgi "valdo"?
3. Veikėjai. Dieve padėk! Na, Vindemo herojai irgi nežėrėjo originalumu, bet bent jau buvo realistiški, o čia... Nejaugi nebuvo galima apseiti be "to pačio" generolo? Turi Meisono sūnų, užteks, kam tie neįtikinami ryšiai su pirmąja dalimi? Na, kaip o britas generolas sugebėjo pabėgti iš Britanijos, nukakti į JAV ir užgrobti valdžią Niujorke - gal ir gerai, kad nutylėta, nors gal autorius jau planuoja "vidurinę" dalį "Torensas sugrįžta"... O ir pats Torensas - 100 proc. blogietis, tinkamas Tolkienui, bet ne Vindemui. Mįsle lieka, iš kur Deividas moka naudotis šaunamaisiais ginklais - berods, apie tokį mokslą Vaito saloje jis neminėjo. Kerisė, aišku, neturi net vilties prilygti Meisono mamelei - Džozelai.
Ech, galėčiau dar daug blogo pasakyti, bet kiek gi galima.
Žodžiu, žiauriai nuvylė. Padugnė ((c) L. Krutulytė) tas Clarkas. O jo "Trifidų naktis" - pigus spekuliavimas šedevru. O dar drįsta tituluotis(-ti) Vindemo mokiniu.
P.S. Aišku, jeigu knygą vertintume _ne kaip tęsinį_, galbūt būtų galima žvelgti ir kitaip. O dabar...
P.S.S. Beje, "geluonis" pasikeitė į "dilgiklį" todėl, kad trifidai - ne bitės?
Is tikruju pritempta, kad anot Clarko, Torensas butu sugebejes tokiom salygom suburti simtu laivu laivyna, atplaukt i Niujorka, isvalyt ji nuo trifidu, sukurt kazkoki super duper dauginimosi hormona ir pan.
Dvelkia pigiu amerikonizmu (parasyta "for dumb americans"), kad jokie svarbus ivykiai negali vykti ne USA. Na gal is dalies galima pateisinti, kad autorius amerikonas ir pats nelabai nusimano kaip atrodo likes pasaulis.
Pasidomekit kita syki, priesh aishkindami :)
Arba reikejo praplesti skaitytoju auditorija...
Siaip ar taip, kaip ir "Pasauliu karo" (taip atrodo vadinasi Velso knyga) atveju, taip ir cia tesinys man pasirode gerokai silpnesnis ir, jei taip galima pasakyti, "supopsintas". Nors ant abieju tesiniu virseliu buvo labai reklamuojama :)
be to, naivu manyti, jog sužinojęs apie galimybę gaminti iš trifidų kurą, piktasis generolas nelieps savo mokslininkams tuo užsiimti, o nieko kito nesugalvos, kaip tik banaliai pavogti šią paslaptį. ir ta akcija su kiaušialąstėm kažkokia dirbtinė. greitas gigantų trifidų išnaikinimas - juokingas, - tarsi pakeičiamos dekoracijos. neregių maršas - na, tegu nelogiškas ir naivokas, skirtas būtent emocijoms sukelti; bet vis tiek veikia, - tam ir sugalvotas...
portretai turbūt labiausiai išbaigti marnės ir rovenos, jei teisingai prisimenu vardus. o štai kerisė - beveidė. kristina - tokia galimybė atskleisti laukinukės sielą, - o mergina paverčiama 'eiline niujorkiete':/ miškininkų vado pykčio priepuoliai ir staigūs atšalimai niekur taip ir neveda.
o šiaip tas visas gaudynes ir šaudynes visai nesispjaudydama perskaičiau. įtariu, ekranizavus būtų blogiau:)) segregacijos problemos susivestų i politkorektiškumą, miškininkai taptų subkultūriniais geriečiais diversantais, fone šmėžuotų rusai (išleido gi trifidus, niekšai) ir arabai (na vsakij požarnyj), po niujorką su lankais lakstytų nusprendę padėti indėnai, kurie atplaukė pirogomis, ir t.t.:)
na, žodžiu, nieko tokio. būna ir blogiau.
Dėl 10 procentų, tai nelabai supratau, bet, paskaičiuokim, pvz., kiek žmonių eina žiūrėt vadinamojo "leonidų lietaus" ar pan. Čia, sakykim, reginys buvo įspūdingesnis, tačiau vargu bau daugiau nei 90 proc. žmonių galėtų, net atmetus dienos/nakties teoriją spoksoti į dangų, metę vsus darbus, ypač jei (net tuo atveju, jeigu kitoje planetos pusėje staiga apakusieji neberanda jokių ryšio priemonių pranešti dar neapakusiems) staiga nutrūko susisiekimas su kita planetos puse...
Paziuri i krintancias zvaigzdes (nepainiokim Leonidu, kurie palyginus su aprasomu reiskiniu tera neryskus piestuko bruksniai danguje). Eini miegoti sveikom akim ir isvarges nesivargini kazko pranesineti kitai pusei pasaulio. Tas pat ir kitose platumose. Ryte visi atsibunda akli. O ir siaip, kaip galima speti, reiskinys buvo siek tiek uzdelstas, bet kirto staigiai. Juk Vindemas rase, kad kai kurie vairuotojai tik spejo sustabdyti masinas keliuose pries apakdami (o juk galim pripazinti, kad nakti dauguma vairuotoju nesivazineja). Is to galim daryti siokia tokia prielaida, kad akimas prasidejo po nakties, t.y. praejus mazdaug pusei paros po zvaigzdziu lietaus.
Yra vienas neblogas, rods, L. Niveno apsakymas apie pasaulio pabaigą - kai žmonės naktinėje Žemės pusėje, lyg tai pagal staiga ypač "sublizgusį" mėnulį supranta, jog saulė jau "nuliežė" dieninę planetos pusę.
šitąjį, Justinai, 'trifidų naktis' reiškia, kad TRIFIDAMS atėjo naktis/blogos dienos/ir visokios kitokios bėdos. nes žmonės tipo susivienija, apsiimunitetina ir ruošiasi kovai su jais.
o trifidas šmurkšt po šluota - jo dainelė sudainuota...
Arunai, tau visai neturi but geda, kad patiko tai, kas nepatiko kitiems!
Ideju, aisku, daug ir prasyte prasosi tesiniu visom idejom ispletot...
Kas mane labiausiai erzino - tai nuolatine "apeliacija" i TD.." mano tevas knygoj rase, kad..." Patys zinom,ka jo "tevas" rase, skaitem!
O siaip situacija primena "Vejo nublokstus", po to, kai Aleksandrai Riplej leido parasyt tesini, kad pasipyle tu tesiniu tesiniai ir kuo toliau, tuo klaikiau, tuo daugiau "pievu", o cia Klarkas tiek ideju prizarste, kad talento nebereik, tik netingek rasyt!
Idomu ar GLF2003 bus nors viens apsakymukas "Kaip lietuviai su trifidais kovojo..."
Bangis niekur neuzsimine apie VELNISKA SANDERI. Mano subjektyvia nuomone si knyga (aisku ir jai kai ko truksta) yra daug geresne uz trifidus.
Beje aš visai nesusigėdau (to Ragana). Bandysiu dar kartelį perskaityti "Trifidu naktis", kad turėčiau savo nuomonę.
O tu galetum parashyt apzhvalga "Velnishkam sanderiui" - jei jau taip patiko. Visiems nauda butu :)
Emocijos, emocijos...
beje apie TD (katik perskaiciau, tai ispudziai sviezi..). man baisiai keista pasirode, kad katastrofa isgyvene zmones iskart puola spresti klausima, kaip pratesti zmogiskaja gimine, kaip kuo greiciau ir kuo daugiau vaiku prikombinuot. cia jau imho absurdas... tokiom salygom kaip tik turetu iskilt klausimas, ko vertas gyvenimas, jei dar isvis ko nors vertas...
Stresinėse sitacijose ieškoti vienas kito artumo - dar nuo žmogbeždžionių laikų, pažiūrėkit kaip tie patys babūnai ar šimpanzės sėdi ant šakų vienas kitą apsikabinę... Po didžiulės katastrofos toks poreikis tik sustiprėtų.
Urmas: triusiskumo tai nepastebejau- zmones juk stengesi del reprodukcijos, ne del malonumo gi :)
O tos bendruomenes kurios liko prie senu paprociu ir isnyko - naturali atranka.
bet uztat mano knygoj tai visi jie vaiksciotu gilioj depresijoj, keiktu likima ir lauktu to, kas neisvengiama...
pasponsoriuosi? :)
Niekajp nesuprantu uzh ka jam tie HUGO ir NEBULA. Nejau tais metais ishleisti romanai dar didesnis shlamshtas uzh shy? Lioodna...
Ir išvis - užkniso jau tie pseudošmaikštuoliai, manantys, kad jų internetinis šveblenimas labai šauniai atrodo. Net jei kompiuteris "negali" rašyti lietuviškai, manot nesuprastumėm, ką reiškia žodis "slamstas" ar "liudna"?
Įsivaizduoju, kad tokie, atsiprašant, žodžiai gali būti naudojami icq ar mirc-e, kur lietuviški simboliai, rodos, nepalaikomi, bet gal ne literatūriniam forume, kur yra visos sąlygos rašyti normalia lietuvių kalba.
Be to, aš neginčiju, kad tau rašyti taip lengviau - tik gal tuomet ir rašykis sau, a? Juk, manau, rašydama nori kažkam kitam perteikti informaciją, ir kad būtum to kito suprasta. Nes, imho, kitam žmogui skaityti tokį tekstą tikrai nėra lengviau, o sunkiau.
Kol tavo klaviatura kelia problemas tau - tai tavo problema, o kai...Manau supratai.
Galų gale net su "nukvakusia" klaviatūra, imho, lengviau, trumpiau ir greičiau parašysi "nesiruosi", nei "nesiruoshi" ar "pasirupinsiu" vietoj "pasiroopinsiu" - o gal kažkur ruošiesi ropoti arba rauti ropes?
Ir nėra čia jokios lietuvybės propagandos, niekas čia idealios rašybos bei skyrybos nereikalauja - mano paties ji nėra tokia. Elementariausiai pastebėjau, kad užkniso, kai rašoma pusiau suprantama išgalvota pseudokalba.
Nors gal Raganos laiko linijoje tas filmas ir egzistuoja. :)
Vėl pro šalį
chi chi...
na o Trifidu dienos - tikrai geras kurinys. O apie tuos aprasytu heroju postringavimus - visie jie vietose. Visais laikais bus asmenu kurie po karu ar nelaimiu postingaus apie rusies islikima ir nauja pakilima, kurie primetines gimtymo taisykles islikusiems. taciau ne apie visus juos mes suzinome. Pvz. po 1 pasaulinio Vokietija greitai atsigavo tik todel kad buvo vis tik ivestos gimdymo taisykles. Su visa propaganda buvo teigiama kad kiekviena vokieti moraliskai yra sisipareigojusi reihui ir lyderiui Hitleriui pagimdyti po vaika. Sitai faktas. Lygiai taip ir TD yra tokiu.
Man tai ,,...naktis'' visai nepatiko.Kažkoks blyškus atspindys ....
verta skaityti.
nuostabus tesinys laisvalaikio praleidimui,geriau uz pati vindema.Dabar tik tereikia,kad koks nors lietuvis parasytu tesinius Sapkowskio raganiaus motyvais,apie Konana,ir dar prikeptu ivairiu klisiu ir sablonu pilnu romanu ir mes lietuvos fantastai pagaliau isiliesime i europos fantastikos seima...
Uzsienyje pagaliau pasirode Hario Harisono "Plienines Ziurkes Sugrizimas",tikiuosi eridanas isleis sia knyga,skaiciau pirmus tris skyrius ir kol kas atrodo nebloga.
Ar "ziedu valdovas" apsaugotas autorinemis teisemis?Perskaites Perumovo pratesima nusprendziau ,kad galeciau parasyti geresni tesini...