Stephan Collishaw „PASKUTINĖ MERGINA“

Nedažnai tenka perskaityti knygą, kurios autorius, nebūdamas lietuvis, savo romaną susietų su Lietuva, ir nesublizgėtų pristatydamas Lietuvą kaip aborigenų šalį. Romanų, kurie apie Lietuvą pasakotų daugmaž tiksliai, nėra daug. Šiame Romane Lietuvos paveikslas nupieštas ganėtinai tiksliai, o pasakojimas taip pat skatina versti puslapį po puslapio.

Gal jums rūpi pakeliauti po Vilnių kartu su rašytoju? Prašau – išėję iš savo namų Vokiečių gatvėje, leiskitės senamiesčiu link Vilnelės, keliaukite iki Arkikatedros, įšokę į troleibusą, nuriedėkite į Karoliniškes. Kitąkart išeikite pasivaikščioti po Vilniaus geto gatveles, sustokite ties paminklu Gaonui, praeikite Stiklių gatve, neskubėdami nukeliaukite iki kavinukės Pilies gatvėje. Gal norite prisiminti tai, kas Vilniuje buvo žymu prieš dešimtmetį? Ar atsimenate, kaip Gedimino prospektu riedėjo troleibusai? Kaip tuomet atrodė miestas? Kokie barai veikė tuo metu ir kada pirmąkart užėjote į naująjį “McDonalds” restoraną. Bet S.Collishaw tikrai nesistengė idealizuoti gyvenimo Vilniuje. Romane, kaip ir gyvenime, susipina įvairių sluoksnių gyventojų likimai – rašytojo, buvusios prostitutės, valytojo, buvusio kalinio. Šios knygos apvalkalas – tikro gyvenimo Vilniuje atspindys.

O gal norite paieškoti faktinių klaidų, pasijusti didžiu nesutapimų ieškotoju? Ar tikrai 13 troleibusu nuvažiuosite į Karoliniškes? Nejau gyvendami Vokiečių gatvėje galėtumėt išgirsti kaip Pylimo gatve nurieda automobilis? Ir ar tikrai Dievo Motinos Ėmimo į Dangų bažnyčia stovi netoli Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių? Dažnas lietuvių autorius neišvengia faktinių klaidų, savo kūrinių siužetą įpindamas į realų miesto audinį, tad nereiktų stebėtis tokiomis klaidelėmis ir britų autoriaus kūryboje.

Tai pasivaikščiojimai, kurių metu gali atrasti Vilnių iš naujo, tačiau tai tik realios vietos, kuriose plėtojasi pagrindinio veikėjo - dėstytojo, buvusio rašytojo gyvenimo linija. Gyvenimas, kuriame būta visko, ir kurio epizodus lengviausia pamiršti. Tačiau tai nėra pasakojimas apie praeities ir dabarties (kuri jau buvo prieš dešimtmetį) Vilnių. Tai pasakojimas apie žmogų, kuris savo jaunystės atsiminimus ir jausmus stengiasi palaidoti užmaršties skraiste, bet pats sau to neprisipažindamas nejučiomis ieško to, ką sąmoningai 50 metų stengėsi užmiršti. Versdami romano puslapius, susipažinsite su žmogaus gyvenimo istorija, kuri prasideda Vilniaus krašte, valdomame lenkų, persikelia į Vilnių, plėtojasi antrojo pasaulinio karo žiaurumų akivaizdoje ir baigiasi paskutiniame XX a. dešimtmetyje. Praeities ieškojimas – pagrindinė romano linija.

Abu savo romanus S.Collishaw susiejo su Lietuva. Nenuostabu – XX a. paskutinio dešimtmečio vidury jis vienerius metus gyveno Vilniuje. Tad nereikia stebėtis, kad šį rašytoją galėjome sutikti 2005 m. knygų mugėje, pasakojantį jau ir apie antrąjį romaną, kurio veiksmas taip pat Lietuvoje. Beje, rašytojas pastarąjį romaną subtiliai pristato ir paskutinėje merginoje, įpindamas užuominą apie Afganistano karo dalyvį – pagrindinę antrojo romano ašį.

Paskutinė mergina, tai kūrinys, kurį galima tiesiog maloniai skaityti puslapis po puslapio, arba gilintis į gyvenimų vingius, kurie vyksta tikro pasaulio ir tikrų istorinių įvykių šešėlyje.

Tikro gyvenimo atspindys