Autorius: Justinas Žilinskas
Data: 2001-02-12
Su komunizmo tyrimu - nieko panašaus, nors dabar jau visuotinai pripažinta, kad Hitlerinė Vokietija - tai tik epizodas įvairaus socializmo kūrimo istorijoje, Hitleris - Stalino mokinys, turėjęs šansų pranokti mokytoją, nes vokiškasis pedantiškumas - tai ne rusiška, nors ir sisteminga, bet vis dėlto betvarkė. Faktai rodo, kad komunistiniai režimai išnaikino maždaug 100 mln. žmonių (bet yra nuomonių, kad šis skaičius turėtų būti didesnis), o nacizmas - maždaug 25 mln. Bet tai, kad Sovietų Sąjunga nulėmė fašizmo sunaikinimą, nelengvina jos pačios kalčių, iš kurių viena ir yra nacizmo rėmimas bei sudarymas sąlygų jam valdyti Vokietijoje ir nukariauti Europą…
Dar 1918 m. rudenį vienas pagrindinių bolševikų lyderių, Grigorijus Zinovjevas, pareiškė: "Jeigu mes norime susidoroti su savo priešais, mums reikalingas mūsiškis, socialistinis teroras. Mes turime patraukti savo pusėn, tarkim, devyniasdešimt iš šimto milijonų sovietinės Rusijos gyventojų. Kai dėl likusių, mes neturime ką jiems pasakyti. Jie turi būti išnaikinti" . Noriu atkreipti dėmesį, kad tai buvo tuometinės bolševikų vyriausybės atstovo oficiali, viešai pareikšta pozicija, kuri per pusę amžiaus buvo "sėkmingai" įgyvendinta, gerokai viršijant planą. V. I. Uljanovo (Lenino), L. Trockio raštai mirga nuostatomis ir nurodymais, kurias galima apibūdinti - teroras, teroras, teroras. Būtent ši valstybė pirmą kartą panaudojo cheminį ginklą prieš savo gyventojus (tai padarė vėliau tapęs maršalu M. Tuchačevskis), sukilusius valstiečius ir dirbtinai sukeltų badmečių metu išnaikino apie 6 mln. žmonių, kurie priešinosi beatodairiškai kolektyvizacijai. Galima tik spėlioti, kiek dar būtų buvę žmonių išnaikinta Lietuvoje be 720 tūkst. 1941 - 1953 m., jeigu 1919 m. čia Sovietų valdžios steigėjai nebūtų patyrę pralaimėjimo. "Didžiojo teroro" metai, kada teroras užklupo ir ankstesnį terorą vykdžiusius "didvyrius" - M. Tuchačevskį, A. Ežovą, G. Jagodą, G. Zinovjevą, aukų skaičiumi nesudaro net 1/20 dalies bendro Sovietų Sąjungos komunizmo aukų skaičiaus, tik skirtumas, kad buvo žudomi visi: ir nekalti, ir buvę baudėjai. Tačiau Hitleris nebuvo vienintelis Stalino mokinys. Aukos vien "socializmą statančioje" pokario Kinijoje pranoko viską - 65 mln., o kur dar Vietnamas - 1 mln., Šiaurės Korėja - 2 mln., Kambodža - 2 mln. per pusantrų metų. Ir tai dar tikrai ne viskas. Už ką tie žmonės žuvo? Už nieką: pagal sušaudymo kvotas, už išgalvotus kaltinimus, už tai, kad jie buvo žmonės. Kodėl? Nebent prisimintume G. Orwello, praregėjusio komunisto, antiutopiją "1984-ieji": "Valdžia yra ne priemonė, ji yra tikslas. Diktatūra įvedama ne tam, kad būtų apsaugota revoliucija; revoliucija daroma tam, kad būtų įvesta diktatūra. Represijų tikslas - tai represijos. Kankinimų tikslas yra kankinimas, valdžios tikslas yra valdžia". Kitaip šios sistemos paaiškinti neįmanoma.
"Juodojoje komunizmo knygoje" - gana trumpa, bet aiški istorija apie visa tai: sistemą ir jos voratinklį, neatpažįstamai subjaurojusią trečdalį pasaulio. Faktai, dokumentai ir daugiau nieko. To užtenka, kad liktum sukrėstas. Galbūt abejonių gali sukelti tai, kad veikalą rašė daugiausia prancūzai, ne visada remtasi pirminiais šaltiniais, bet jau geriau toks, negu jokio, juk Rusijoje šitoks tyrimas, manyčiau, iki šiol negalėtų pasirodyti…
Knygos turinys suskirstytas pagal komunizmo statytojų šalis: pradžioje - Rusijos ir Sovietų Sąjungos komunizmo istorija bei jo eksportas į Europą; tada - komunistiniai eksperimentai Azijoje: Kinija, Šiaurės Korėja, Vietnamas, Laosas, Kambodža; paskutinė dalis - Lotynų Amerika, Afrika, Afganistanas. 70 metų - 100 mln., t.y. po 1,5 mln. kiekvieniems metams. To įsivaizduoti neįmanoma, bet apie tai žinoti - privaloma. Juk šiomis sistemomis ir jų lyderiais žavėjosi B. Shaw, Ž. P. Sartras, kiti intelektualai. Ir mums jos "saulę" nešė rašytojai - P. Cvirka, S. Nėris… Į pirmąją sovietinę-marionetinę okupuotos Lietuvos vyriausybę atėjo ir V. Krėvė. Nes ši sistema maskavo save ir savo žiaurybes, nes ji maskuotėje pasiekė beveik tobulybę. Bet apie tai ir dar daug ką pasiskaitysite patys, tiksliau - prašau, pasiskaitykite…
Taigi, turime dar vieną knyga tam, kad turėtume, o ne tam, kad ką nors įrodytų.
O dėl žuvusių komunistų - paskaityk skyrių "Didysis teroras", rasi jų debesį, pradedant pačiu Trockiu.
P.S. Ir atsargiau komentuok knygas, kurių neskaitęs.
http://www.lib.ru/HISTORY/FELSHTINSKY/krasnyjterror1.txt