Autorius: Lina Krutulytė
Data: 2001-06-24
Štai pirmieji nemalonumai: pirmą mokslo metų dieną gan bjauria mirtimi miršta vienas studentas ir jau kitą naktį ateina Krido aplankyti visu savo gražumu. Šiurpus lavonas nusitempia Luisą tiesiog į Gyvūnėlių Kapines netoli nuo namų, čia jam grasina ir gąsdina, perspėja ir pranašauja. Luisas alpsta iš baimės, karštligiškai stengiasi viską pamiršti, iš visų jėgų kabinasi į puikaus gyvenimo įvaizdį.
Po kurio laiko, kai jau viskas nurimo, vėl nelaimė: kaimynas randa pakelėje Luiso dukters mylimą katiną, matyt, numuštą pravažiuojančios mašinos. Tikriausiai vieta, šalia kurios stovi naujasis Kridų namas, nelabai gera. Tačiau Luisas, kaip ir vargšas skaitytojas, nė nenujaučia, kokia bloga yra ši vieta, kokį siaubą slepia Gyvūnėlių Kapinės. Netruks paaiškėti, kad baisusis žuvusio studento lavonas buvo geresnis draugas už mieląjį kaimyną, o kelyje žuvęs katinas - mažiausia iš nelaimių, tik įžanga, švelnutė žiauraus košmaro pradžia.
Iki "Pet Sematary" Kingas stengėsi rašyti vis siaubingiau, jo tikslas buvo išgąsdinti maksimaliai. Sakoma, kad "Pet Sematary" išgąsdino patį rašytoją. Po šio romano Kingas lyg ir apsiramino, bent keletą metų siaubo kiekis jo knygose smarkiai sumažėjo. Taip, tai pati siaubingiausia, sunkiausia, žiauriausia Kingo knyga. "It", "The Shining" ir "Cujo" baisumai, palyginus su Gyvūnėlių Kapinėmis, - tik žaislai.
Jei kitas Kingo knygas galima skaityti ramiai, tikintis įtampos, baimės, blogiausiu atveju - liūdesio ir pasibaisėjimo žmogaus prigimtimi, tai "Pet Sematary" imkite į rankas atsargiai! Iš esmės pasiekta objektyvi realistinio siaubo riba. Kritikai pastebėjo, kad jei Kingas parašytų dar keletą tokių knygų, baisumu prilygtų pačiam E.A. Poe. Tačiau net Kingas nebedrįsta...
Įvertinimas: šiurpi, niūri, skaudi, sunki, siaubinga, siaubinga knyga!
Mano asmenineje Kingo skaleje- 14 balu is 10 IMHO :)
O siaip - kai jau apsispresi skaityti Kinga, tai pradek nuo sitos knygos.
O sheip jo, pritariu tiek Linai, tiek Tomui. Ishties viena geriausiu Kingo knygu, IMO, o dar ir filmas yra vienas ish l.retu pavykusiu ekranizaciju. "Oskara" Church'ui! >:-)
Puikiai žinom, kad talentingas rašytojas sugebes taip aprašyti žiogelio kairiosios užpakalines blauzdos reumatą, kad bus daug liūdniau, nei pamačius per Žinias mirštančius iš bado narkomanų vaikus. Apskritai šitos 'žirklės' įdomus reiškinys; manau, svarbiausia yra apeliacijos kryptis: ar grynai į jausmus, ar į protą, realistinį suvokimą.
Aprašytas žmogus (ar šiaip herojus) mums darosi savas, pažįstamas - tai viena. [Juk pažįstamo žmogaus mirtis mus daug labiau sujaudina, nei nepažįstamo, o gal net 100 ar tūkstantį kartų daugiau nepažįstamų žmonių mirčių - nors žiūrint atsietai neturėtų būti skirtumo, koks žmogus miršta.] Taigi, lit. kūrinys mus ir veikėją padaro 'giminaičiais' (išlygų geriečiai-blogiečiai šįkart nedarysim). Antra, galbūt išsigandimo lygis priklauso būtent nuo patikėjimo, kiek tai gali paliesti kiekvieną iš mūsų; jei tai negresia, nebaisu ir pabijoti. Hm, vargu ar dar likusiuose Lietuvos kukurūzų laukuose mus gali užpulti sužvėrėję vaikučiai, o kapinėse - nemielaširdingos protėvių dvasios. Tuo tarpu tiek Justino paminėtos knygos, tiek ir daugybė kitų, kuriose aprašyti nusikaltimai žmonijai, - iš įvairiausių pusių, ne vien apie komunizmą ir nacizmą, - iki šiol liečia mus visus. Manau, kad smegenyse;) egzistuoja tam tikra apsauga, kuri užblokuoja mūsų gebėjimą iki galo baisėtis, įsigyventi į tokias knygas. Ir iki tokio lygio, kad jų visai skaityt nesinori:)).
Tyčiniai "siaubukai" kas kita. Ir apskritai, siaubas kažkodėl tik baisina, o ne liūdina - va dar vienas jo netikroviškumo įrodymas.
Atleiskite uzh neypatingai mandagius zhodzhius, bet ash gerbiu tik tuos snobus, kurie savo snobizma moka pagristi. Na, o ko negerbiu, su tuo ir skaitytis nebutina... >:-)
siaip, kad nemanytum, jog visose Kingo knygose palaidoti katiniukai sugrista, paskaityk 'Sirdys Atlantidoje'. tai kiek kitokio stiliaus knygute. gal nenuteiks taip niuriai.
Is tiesu tai knygu nemegau skaityti bet kai perskaiciau sia knyga man pakilo noras SK knygas perskaityti visas kiek teiravausi bibliotekose jo knygu nera..Na bet man tas rasytojas paliko dideli ispudi ir as nesigailiu kad paemu ish aukletojos ta knyga
ACIU AUKLETOJA!!!:)
Keista, kad lietuviai nerašo MKN.
Kai skaiciau , labai jau ji mane trauke.Tikrau idomi, bei niuri. 8/10
Esu mačiusi filmą, bet man jis pasirodė lėkštas, nutolęs nuo knygos, o knyga... Įtraukianti, įdomi, bet tikrai JOKIO siaubo joje neradau.
Rimta, liūdna, perspėjanti knyga, tačiau siaubinanti ar šiurpinanti nepasirodė. Žmogaus noras apgauti mirtį ir polinkis pasiduoti pagundoms - tikras, o siaubiniai elemantai visgi pernelyg akivaizdžiai nerealūs, tad ir įspūdį paliko labiau pirma, nei antra.