Nykuma ir nuobodulys tęsiasi toliau: Maikas susipažįsta su nuostabia jauna moterimi ir jos dar nuostabesne trejų metukų dukryte, paaiškėja, kad jos abi labai labai neturtingos, už tai turi laaabai turtingą uošvį/senelį (turtingesnį negu pats Maikas), kuris pasiryžęs atimti anūkę iš marčios. Maikas pasamdo advokatą, stoja į gražuolės pusę, senis užverčia kanopas, geriečiai švenčia pergalę... Visa tai buvo galima numatyti. Visas šitas grožis, muilo opera ir nuobodybė truks tol, kol perskaitysite 6/7 knygos. O tada laikykitės! :) Jei prieš tai įveiksite tuos šešis septintadalius, žinoma.

Gerosios knygos dalies iš pradžių visai nesimato. Knygai įpusėjus, gerosios dalies vis dar nė ženklo, dalis skaitytojų meta knygą šalin ir ieško lengviau pasiekiamo siaubo. Ištikimi Kingo gerbėjai pradeda svarstyti, ar tik genijus nesensta? Vien dėl ištikimybės senam geram autoriui skaito toliau.

Siaubas prasideda gerokai anksčiau, nei knygos pabaigoje, bet jis puikiai užmaskuotas. Miško trobelėje, vadinamoje Saros Juoku, iš tiesų vaidenasi, ir ne viena šmėkla, o bent keletas, ir jos tarpusavyje nesutaria. Atrodo, mylima Maiko žmonelė turėjo čia nemažai reikalų ir jų nebaigė tvarkyti, nes iš visų jėgų vaidenasi savo vyrui, o kita dama - ta pati Sara, kurios vardu trobelė vadinasi, kiek tik gali, stengiasi sutrukdyti. Tik ponas stabdis rašytojas Maikas, kaip ir į visa kita, kas dedasi aplinkui, į šmėklas mažai tekreipia dėmesio. Maikui šmėklos neatrodo labai svarbios. Autorius S.Kingas tikriausiai taip apgaudinėja Maiką - savo kuriamą personažą, visa bėda, kad apgauna ir skaitytoją.

Kodėl daugelis vaikų ežero apylinkėse vadinami vardais, prasidedančiais K? Ką čia veikia juodaodės dainininkės Saros, mirusios prieš kokį šimtmetį, dvasia? Kai pagaliau pradės aiškėti, už ką ir kaip Sara keršija geručiams nekaltučiams paežerės gyventojams, net nebebus skaitytojui taip pikta dėl tos visos nuobodybės ir muilo operos.

Ištverti iki kulminacijos padeda ir neprilygstamas Kingo stilius, sakyčiau, sugebėjimas nenuobodžiai vaizduoti neįdomius dalykus. "Bag of Bones" yra Kingo mėginimas parašyti meilės romaną. Autorius, matyt, labai stengėsi susilaikyti nuo siaubo ir grotesko, sąžiningai parašyti gražų, lėtą, melodramatišką, ne per saldų pasakojimą apie meilę. Visi sulaikyti siaubai prasiveržė knygos pabaigoje, ir dar kaip!

Savo stiliuje: nuo 7 iki 10