Autorius: Gintautas K. Ivanickas
Data: 2001-04-25
Tokiu epigrafu Stephen L. Burns pradeda nuostabią knygą "Kūnas ir sidabras". Senokai neskaičiau mokslinės fantastikos romano, kuris būtų toks žmogiškai geras, šiltas ir, nepaisant visai neblogai susuktos intrigos, kažkoks… ramus? Apskritai, nežinau kaip jūs, tačiau aš jau senokai atsivalgiau fantastikos, kurioje vietoje gyvo, tikro žmogaus veikia kažkokie šabloniški veikėjai - nesvarbu, kad ir kokią nuostabią idėją autorius būtų iškėlęs savo kūrinyje. Ką gi, šis romanas iš tų, antrųjų, kuriuose pati fantastika tėra fonas žmogaus vidinei dramai. Tačiau ir tai dar ne viskas. Stephen L. Burns puikiausiai apgalvojo ir to fono detales. Gal šiek tiek "šlubuoja" tik siužetas, kurio kai kurie vingiai nuspėjami… Tačiau tai su kaupu kompensuoja ta šiluma, su kuria autorius pasakoja apie nelengvus savo herojų likimus.
Pagrindinis romano herojus - chirurgas Georgori Maršis. Gydytojas, kurio gyvenime svarbiausią vietą užima pareiga - gydyti žmones. Tas pareigos jausmas iš jo nemažai atėmė. Mylimą moterį, vietą visuomenėje - paliko tik retas operacijas ir daug alkoholio, užpildančio laiko tarpą tarp jų. Atėmė netgi - rankas… Chirurgas - be rankų? Nesistebėkite.
Galbūt jums ne kartą yra tekę girdėti apie tai, kad žmonės, kuriems amputuotos galūnės, kartais jaučia fantomišką skausmą savo nesamoje rankoje ar kojoje. Kartais jiems panyžta prieš trejetą metų prarasta plaštaka… tai tikras faktas. Atsispirdamas nuo šio fakto, S.L.Burns toliau vysto savo idėją. Kodėl ne visi "apkramsnoti" žmonės jaučia savo nesančias galūnes. Galbūt jie kažkuo išskirtiniai? Tokia mintis šauna į galvą mokslininkui, kuris po ilgų tyrinėjimų ne tik sugeba atpažinti tokios užslėptos "dovanos" nešėjus, tačiau ir išmoko juos judinti daiktus savo prarastomis, įsivaizduojamomis rankomis. Tuomet jam telieka vienas žingsnis iki naujosios chirurgijos atsiradimo - atradęs keletą savanorių gydytojų, jis amputuoja jų rankas, kad šie savo galūnių fantomais galėtų operuoti ligonius, neperskrosdami jų odos, nenaudodami skalpelio… Ir jokių triukų, jokio "rankų miklumo". Jie - Bergmano chirurgai, o ne kokie nors Orbitai. Tačiau tiek visuomenė, tiek kiti medikai, nors ir su mielu noru naudojasi jų paslaugomis, tačiau išstumia berankius chirurgus iš savo tarpo…
Įvertinimas 10 balų sistemoje:
siužetas - 8
originalumas - 10
stilius - 10
įtrauklumas - 10
Bendras: 9.8
http://www.eridanas.lt/index2.html
:)
100 PROCENTU SUTINKU SU APZVALGININKU.
Tikrai nesigailiu isleistu pinigu, nes tikrai dar ne viena karta skaitysiu.
Mano nuomone,butent sia knyga reiktu perskaityt visiems medikams , o ne "Dievo namus", gal tada kas nors ir i fantastika persimestu. Duosiu paskaityt pazistamai med.felcerei, paziuresiu kas bus.
O GAL YRA TESINIU?
Spielbergo vietoje tuoj pat nupirkčiau ekranizavimo teises - būtų galima tokį sentimentalų mokslinės fantastikos trilerį susukti, kad net nu! . O šiaip - Brolis Kumštis jums netyčiom Hanibalo Lekterio nepriminė?
Visgi, labiausiai gaila, kad autorius, pradėjęs nepaprastai stipriai (brač, jau ašaros beveik lindo), neišlaikė to pat lygio ir, tiesą sakant, įspūdingiausi buvo puslapiai iki Angelo atsiradimo...
1. Ekzotas - ne Burnso sumanymas.
2. Burnsui žiauriai patiko šis piešinys ir jis nusprendė parašyti apie tai romaną.
Vargu, ar ir Clement'as buvo pirmas.
palyginus su nykia nuotykinės fantastikos dauguma, ši knyga tikrai išsiskiria. savo šiluma. žmogiškumu. sutinku su snaige, faktiškai autorius pabaigą paaukojo, jei paskaitysite exler'io "minority report" apžvalgą, ten labai teisingai išreikštas priekaištas - "nagi paklokit nors vieną pagrindinį herojų, o tai jau koktu nuo saldžių snukučių...". 99% sutinku. šiaip įdomu tai, kad knygoje suderinti 2 dalykai - liūdnokas asmeninio pasaulio nusiritusio velniop, atvaizdas ir visai neprasta loginė intriga. Nors ir prieštaringi, šie siužeto vingiai vienas kitą papildo ir vienas iš kito išplaukia. Tiesa pagrindinio veikėjo transformacija faktiškai neatskleista, atrodo, kad pylė pylė į lempytę, paskui bac - pradėjo nebepilti ir susizgribo kaip čia žaidimą išlošus. Net ir nevisai praradus žmogiškumą, tai nebūtų taip paprasta. Bet ką aš čia. palyginus su kita nuotykine fantastika, kuri pasirodo Lietuvių kalba - ši knyga yra vienas iš perliukų.
Kiekvienam skaitytojui apie knygą yra savo nuomonė. Tačiau tai dar nereiškia jog knyga bloga
ar ne?
(SPOILERIAI! gal).
Asteroido gyventoju gerumas yra slyksciai neispasakytas. Kas tokiu atveju nebutu...(spoiler cut)... tegul meta i mane akmeni. :) Brolio Kumscio pabaiga Heinleiniska, bet Heinleinas tokias asmenybes aprase geriau. Yra dar nelogisku gabalu, kaip, pavyzdziui, Salo pabegimas su planais. As ne pries happy endus, tad pabaigos nekritikuosiu... :)
Beje, is pirmo ir antro skyriaus (du Marsho ilgi prisiminimai) iseitu puikus apsakymai. Tiesa, knyga pristatoma kaip trecia istorija apie Marsha - pirmos dvi yra apsakymai "A Touch Beyond" ir "Angel".
Ivertinimas: 6/10
Aš vienu sakiniu pasakyčiau tiek - pirma pusė knygos l.l.gerai, antra - gerai :)