Sudeginti neskaičius

Apie knygą: Steve Berry – Aleksandrijos biblioteka
Leidykla: Alma littera (2008)
ISBN: 9789955380986
Puslapių skaičius: 544

Daną Browną būtų gerai apiplikyt kokia karšta smala už tą literatūrinio maro, vardu „Da Vinčio kodas“, paleidimą. Šio maro atmainų dabar pilni Lietuvos knygynai: pradedant visų iš eilės ordinų politiniais-religiniais sąmokslais, baigiant popiežiaus kepurės paieškomis Vatikane.

Amerikietis Steve Berry ne išimtis. Nuo 2003-ųjų kasmet iškepa po vieną pseudoistorinį politinį trilerį. „Aleksandrijos biblioteka“ – vienas iš tokių.

 Romano sąmokslo teorijos pagrindas sukurptas pagal arabų profesoriaus Kamalo Salibio teoriją, kuri teigia, kad Senasis Testamentas žydus kildina ne iš Palestinos, o iš dabartinės Saudo Arabijos, kur pilna Biblijoje naudotų vietovardžių. Ir Jėzus buvo ne žydas, o arabas. Ir dar daug ką galima sugalvoti, nes pirminių hebrajiškų ir aramėjiškų Biblijos šaltinių nebėra, šiandien likę tik vertimai, kuriuose pilna nukrypimų nuo originalaus teksto. S.Berry maišo šitą teoriją su, iš piršto laužta, prielaida, kad, prieš sudeginant Aleksandrijos biblioteką, dauguma papirusų buvo išgelbėta ir perkelta į tik išrinktiesiems žinomą vietą. Tarp jų, žinoma, galima rasti ir K. Salibio teoriją patvirtinančių Biblinių originalių užrašų. Va tos perkeltosios „knygrišyklos“ visi ir imasi ieškoti.

Vaizdui pagyvinti įveliamas JAV prezidentas, Baltųjų rūmų kyšininkai, Bin Ladenas, Danijoje vidury baltos dienos su granatsvaidžiais stoviniuojantys vyrukai, plati veiksmo geografija, ryškus autoriaus susižavėjimas Indiano Džounso ir Džeimso Bondo nuotykiais, pastangos įšokti į Browno krikščioniškųjų konspiracijų traukinį, pasaulinis finansinių magnatų ordinas, paslaptingi bibliotekos Sergėtojai ir dar krūva visokio šlamšto, be kurio trileris nebūtų trileris. Ir be kurio gal būtų mažiau teksto, nors tai ir nėra didelė bėda,- po pusšimčio puslapių labai lengva atsirinkti, kiek ir kurias eilutes galima praleisti nepametant siužeto linijų. Tada ir skaitymas pagreitėja, ir savaime aiškus hepiendas priartėja, ir knyga ne tokia stora beatrodo.

Kokio velnio ėmiausi šitos plytos? Seniai nebuvau skaitęs jokio trilerio - pasiilgau, dar prisidėjo asmeninė silpnybė viešosioms, asmeninėms, senovinėms ir visokioms kitokioms bibliotekoms, kas ir įtakojo pasirinkimą. Bet užvertus knygą gero trilerio ilgesys nepraėjo, tiesiog apėmė liūdesys galvojant , kodėl mūsų leidyklos pamiršta trilerio žanro klasikus: F. Forsythą, A. MacLeaną, R. Ludlumą. Ar dabar tik Brownas bestovi trilerių olimpe ir visi išskėstom rankom laukia jo naujo „šedevro“? 

p.s. Nervas ima, kai matau, kaip netaupomas popierius: mažiausia 80 puslapių sudaro tuščios vietos po ir prieš kiekvieną skyrių (jų - 86) . Kam tai? Įdomu, kiek atpigtų „Aleksandrijos biblioteka“, jei būtų išspausdinta perpus plonesniu formatu? Ar tikrai knygos turinio vertė ir įdomumas priklauso nuo jos storio?