Sunku patikėti, kad karinga tauta kaip senovės skandinavai, turėjo susikūrę tokią turtingą ir sudėtingą mitologiją. Dar sunkiau patikėti, kad ji taip gerai išsilaikė iki mūsų dienų. Ačiū pasakyti turėtume skandinavų viduramžių vienuoliams, kurie sugebėjo nepainioti krikščioniško uolumo su tautos paveldu ir kruopščiai užrašė didžiąją dalį skaldų pasakojimų. Jų įtaka pasaulinei literatūrai neginčijama - kad ir tokio 'Žiedų Valdovo', kokį turime dabar, neturėtume, jei ne skandinavų mitai.

Be abejo, Edas (kosmologiniai mitai) ir sagas geriausia skaityti jų gimtąja kalba, kad įvertintume keningų (tokiu specifiniu metaforų) grožį ir poezijos subtilybes, bet kadangi mokančių senovės islandų kalbą nėra tiek daug, net ir šiuolaikinė interpretacija yra geriau negu nieko (beje, skaityti sagų vertimus nėra sunku, turint omeny jų jau tūkstančiu metų matuojamą amžių. Islandų skaldai pasižymėjo visai 'šiuolaikine' pasakojimo maniera).

Knyga pateikia visų svarbiausių mitų ir legendų 'nurengtus' variantus, tačiau nenusileidžia iki vien nuotykių atpasakojimo, nors skandinavu mitologija nuotykiais ypač turtinga. Skiriama dėmesio ir pasaulio sampratai, ryšiams tarp gyvųjų ir mirusiųjų, Ragnarokui - skandinavų pasaulio pabaigai, kuri, nepaisant išorinio žiaurumo, kartu yra optimistinė. Pažymima mitų įtaka germanų epui, iškapstomos nuorodos ir į Rusijos istoriją. Todėl knyga naudinga ne vien tiems, kurie tingi skaityti pačias Edas ir kitus 'originalus' - amžių ir kultūrų skirtumas yra per didelis, kad suprastum viską, mitologiniai personažai dažnai stebina iracionalumu ir nelogiškais poelgiais, ir interpretacijos labai ne pro šalį.

Tolkieno mylėtojui su didesniu už vidutinį 'pasimaišymo' laipsniu ši knyga yra būtinybė - panašumų ieškojimas ir informacija, iš kur atsirado 'tie visi nykštukų vardai', turėtu suteikti daug džiaugsmo, tačiau ir skaitytojui, besidominčiam kad ir fantasy, turėtų patikti.

Nykštukų vardai ir daugiau...