Autorius: Rasa Biliūnaitė
Data: 2001-05-23
O dabar tarkime, kad visi fokusai su apelsinais yra tik apie savo protines galimybes labai gerai galvojančių jūrininkų išmislas, o visi laivai, kurie atrodo krentantys nuo horizonto žemyn, iš tikrųjų tai ir daro, t.y. krenta nuo horizonto žemyn? Neįmanoma, pasakysite jūs, nes Žemė apvali, be to, galioja traukos dėsnis. Na taip, bet čia mūsiškėje Žemėje, pasakytų Terry Pratchett'as, o kituose pasauliuose gali būti kitaip. Oi, su lengva pašaipa pasakytų koks nors fizikos puristas, fizikos dėsniai yra bendri visai Visatai. O labai daug tu išmanai apie Visatą, paklaustų Terry Pratchettas. Ir būtų visiškai teisus.
Todėl egzistavimas pasaulio, besilaikančio ant keturių dramblių, kurie savo ruožtu stovi ant Didžiojo A'tuino (vėžlio, čia toks jo vardas, lytis nežinoma) nugaros, yra visiškai įmanomas. Kodėl? O kodėl ne? Ši konstrukcija vadinasi Discworld'as, Terry Pratchett'o sukurtas pasaulis. Kokiam žanrui galima būtų priskirti serijos knygas?
Fantasy? Panašu - Discworlde veisiasi visi fantasy žanrui būdingi veikėjai: burtininkai (kai kurie moka tik vieną vienintelį burtą, bet užtat KOKĮ), didvyriai barbarai (kai kurie netgi pakankamai protingi, kad galvotų nejudindami lūpų), magiški kalbantys (dažniausiai ne laiku ir ne vietoj) kardai, kalbantys medžiai (tačiau, kadangi visiems yra žinoma, kad medžiai nekalba, niekas į juos nekreipia dėmesio), baisos-pabaisos didelėmis Akimis (dėmesio! su blykste nefotografuoti!), drakonai, smulkiosios tautelės, ir t.t., ir pan.
Kaip turbūt jau supratoje, knyga begėdiškai šaiposi iš visko, kas tik fantasy kanonuose yra švento, tuo pažeisdama šio labai rimto žanro grynumą.
Science fiction? Vėlgi, Discworld'as netelpa ir į šio žanro rėmus, nors turi vieną geram SF būdingą savybę - visos DW serijos knygos yra tobulai logiškos (dar vienas akmenėlis į fantasy daržą - ten dažnokai logika - dalykas nebūtinas).
Todėl mano nuomone, Discworld'as yra tiesiog Discworld'as - arba lietuviškai, Disko pasaulis - būtent ištisas pasaulis su savais dėsniais, paradoksais, sava logika ir savais herojais (nors vadinti tuos personažus herojais kažkaip liežuvis nesiverčia. Apibrėžimas "šiaip žmogeliai" tiktų labiau). Kas tame pasaulyje vyksta - o vyksta jame, kaip ir priklauso pilnaverčiam pasauliui - daug kas - jau kitos istorijos.
Pavyzdžiui, "Colour of Magic" - tai istorija apie tai, kaip Discworld'e atsirado pirmasis turistas ir kaip liūdnai pasauliui tai atsiliepė, dėl ko liko nepatenkinta rimtoji Mirtis ir kas toks yra ištikimas Bagažas bei visur prasimušanti magijos spalva - oktarinas (kaip sakydavome vaikystėje - morkvinė...), kuri ne visada kažką gero žada. Bet toliau skaitykit jau patys. Arba neskaitykit. Pasaulis (tiek apvalusis, tiek diskinis) nuo to nenukentės.
"Colour of Magic" arba "Magijos spalva" - tai pirmoji beprotiškai populiaraus humoristinio "Discworld" ciklo knyga (o jų yra daug, oi kaip daug!). Nors neabejotina, kad humoristinę literatūrą pirmiausia reikia skaityti originalo, antriausia, reikia skaityti originalo, na, ir nebent trečiausia galima pamėginti kita kalba. Bet vis dėlto "Eridanas" ryžosi išleisti lietuvišką vertimą. Neskaičius originalo jis skaitosi visai maloniai, nors, ekspertų manymu - originalo išversti beveik neįmanoma, tad... jūsų teisė rinktis!
Beje, apžvalgą papuošėme originaliu "Discworld" viršeliu, kurie piešiami specialiai šiai serija ir kuris, deja, netapo "Eridano" leidimo viršeliu. Jeigu paspausite ant viršelio - jis netikėtai padidės ir galėsite pažiūrinėti (yra ką!), bet oktarinas čia ne prie ko...
Labai juokinga. Tikrai!
Komentuodami antraji sios knygos tesini, daugeliui uzkliuvo tai, kad Giltine cionai moteriskos lyties. Sakyciau, tai lietuviskas pavadinimas, o skaitant tai atrodo naturalu, net ir jos vyriskas elgesys yra naturalus, nes kaip elgesi Giltine (ar Giltinas) vienoje ar kitoje situacijoje yra tik kiekvieno apie tai sukancio galva vaizduotes reikalas, na dar gal teologai gali kazka reiksmingesnio apie tai pasakyti.
Steve
ARBA - If you come in through the door marked "Wossnames" that means you get treated as a wossname, right?
kazkaip pasimeciau truputi su tais zodziais.
bandau verst:
"bet tu gi... to dalyko... nedarytum. Jis tave paciupo uz... kaip ten juos..."
"If you come in through the door marked "Wossnames" that means you get treated as a wossname, right? "
"Jei iejai pro duris, ant kuriu parasyta "Kazkokiems ten", tai reiskia, kad su tavim ir elgsis kaip su kazkokiu ten, ar ne?"
Nepamenu, koks ten veikejas naudoja ta zodi wossname, bet jis ji naudoja vietoj visu kitu zodziu, kuriu neprisimena. Taip jam greiciau sekasi kalbeti, kitaip nuolat tektu sustoti ir galvoti, kol ta zodi prisimins.
Deja, mano nuomone, Asprino "Myth" ciklas visa galva aukstesnis. Ten yra idomus herojai uz kuriuos norisi sirgti, yra tu heroju vidinis (ir isorinis :)) augimas. Pas Pratchett'a gi is gabalu sulipinta istorija, Twoflower ir Rincewind charakteriai - negaliu prikisti, ne klise - bet nuobodus ir visiskai nesudominantys. Yra puikiu juokeliu, bet nedaznai. Labai patiko MIRTIES reveransas Moemo apsakymui "Susitikimas Bucharoje". Turbut daugiau "Diskworld" ciklo neskaitysiu.
Kol kas is Terry patiko tik "Good Omens" ir tas pats turbut daugiausiai Gaimano deka...
Jusu manymu, kuri geriausia DW knyga?
http://www.ie.lspace.org/books/apf/index.html
http://www.ie.lspace.org/books/pqf/index.html
ERIDANE ISLEISK PFAF KA NORS TERIO PRATCHETO PAGALIAU!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
tikrai neišleis... Tas vienintelis vertimas - to vienintelio vertėjo, daugiau "Eridanas" tokių neturi. Arba neįperka... Paguodai pasižiūrėkit "Magijos spalvų" ekranizaciją. Tikrai nebloga.