Terry Pratchett „MORT“

Mirtis - profesija originali, o konkretaus pasaulio (šiuo atveju - Disko) rėmuose netgi unikali. Apie tokias sakoma, kad tai ne profesija, o gyvenimo būdas. Ir kas galėtų paneigti, kad tai yra mirtinai (atleiskit už kalambūrą) reikalinga profesija?

Tačiau kažkodėl žmonės neįvertina darbo sudėtingumo bei būtinumo, nė 'ačiū' beveik niekada nepasako. Iš kitos pusės, šiam darbe dažnokai susiduri ne su pačiomis geriausiomis žmogaus savybėmis, taigi nebūtų nieko keisto, jei Antropomorfinė Personifikacija (vardas - Mortas, profesija - Mirtis), būtų pesimistas, mizantropas ir klausytųsi 'Sisters Of Mercy'.

Tačiau Disko Mirtis yra ne tik savo darbo profesionalas - kas reiškia, kad jis nuoširdžiai domisi savo profesijos subjektais, bet yra pilnavertė maloni asmenybė, kuri mėgsta karį (toks patiekalas), kates (ne kulinarine prasme), turi namelį su sodu (viskas juoda - kai kurių dalykų pakeisti neįmanoma), tarną bei dukrelę (įvaikintą, nes prieš anatomiją irgi nepapūsi). T.y. jis turi viską, ko nori, išskyrus vieną dalyką - atostogas.

O atostogų jam norisi vis labiau ir labiau, bet kas tada dirbs? Blogai, kai darbe esi nepakeičiamas; tačiau išeitis vis dėlto atsiranda - Morto, Mirties pameistrio ir bendravardžio pavidalu.

Tačiau pameistrys Mortas dar labai jaunas ir jo galva prikimšta visokių romantiškų dalykų apie teisybę ir neteisybę pasaulyje. Toks požiūris darbe priveda prie visokių nesusipratimų, kaip antai realybės materijos išsikraipymai ir panašiai. Ir kaip visa tai ištaisyti, jei Mirtis nepaliko koordinačių, kur atostogauja?

Tačiau meilė, kaip bebūtų keista, nugali viską, net ir Mirtį. Tiesa, Mirtis dėl to neypatingai nusiminė....bet neprofesionalu siužetą pasakoti. Patys skaitykit ir atraskit, kad meilė ant Disko, tuo labiau kaip įsipainiojęs Mirtis, nėra visai tai, ko jūs tikėjotės.

[...] - Tu mirusi. - pasakė burtininkas.

Keli tylėjo. Jai nesisekė sugalvoti tinkamo atsakymo. 'Vat ir ne' trūko stiliaus, o 'Ar tai rimta?' skambėtų kažkaip lengvabūdiškai.

- Ar minėjau, kad tai gali būti rimta? - Katvelas paklausė.

- Atrodo, taip, - Keli atsargiai tarstelėjo, išlaikydama rimtą balsą.

- Aš buvau teisus.

- A.

- Tai gali būti mirtina.

- Kiek labiau mirtina, nei būti mirusiai?

- Neturėjau omeny tavęs.

- A.

- Supranti, kažkas labai esminio čia neteisingai suveikė. Tu mirusi visom prasmėm, išskyrus, ė, faktiškai. Tai yra, kortos rodo, kad tu mirusi. Tavo delno gyvenimo linija rodo, kad tu mirusi. Viskas ir visi mano, kad tu mirusi.

- Aš taip nemanau, - netvirtai paprieštaravo Keli.

- Bijau, kad tavo nuomonė nesiskaito.

- Bet žmonės mane mato ir girdi!

- Pirmas dalykas, ką sužinai Nematytam Universitete, yra tai, ką žmonės nelabai kreipia dėmesį į tokias smulkmenas. Svarbiau yra tai, ką sako jų protas.

- Tu nori pasakyti, kad žmonės manęs nematys, jei jų protas jiems sakys, kad manęs nėra?

- Bijau, kad taip. Tai vadinasi lemtis ar kažkaip panašiai, - Katvelas žiūrėjo į ją su užuojauta. - Aš burtininkas. Mes išmanom tokius dalykus.

- Iš tikrųjų tai nėra pirmas dalykas, kurį sužinai Universitete, - pridūrė. - Pirmiausia, aišku, sužinai, kur tupyklos ir panašiai. Bet po viso šito tikrai pirmas.

Tikras Pratčetas!