Taigi, dekoracijos pažįstamos iki skausmo - Disko Pasaulis, Ank-Morporkas - miestas, priglaudęs Nematomąjį Universitetą - Magų mokymosi įstaigą. Viskas prasidėjo, kai Alchemikų gatvėje nugriaudėjo sprogimas (kaip patys suprantate, tokioje gatvelėje šis įvykis nieko nenustebino - sprogimai joje - kasdienis reiškinys). Iš po savo namo griuvėsių išsiropštęs apsvilęs alchemikas kasėsi pakaušį, vis mėgindamas prisiminti žodį, kurį reikia šaukti šioje situacijoje. Susirinkę žioplinėtojai siūlė savo variantus : "Gaisras!", "Gelbėkit!". Tačiau susprogėlis tik purtė galvą. Pagaliau prisiminė - "EUREKA!" Mat jis ką tik išrado tai, kas pakeitė visą Disko Pasaulio istorijos eigą - oktoceliuliozę, kuri idealiai tiko kino juostos gamybai.

Ir štai dykvietėje prie jūros ant kalvos keistu pavadinimu - Halevūdas, ėmė dygti dekoracijos, "Pelių amžiaus pikčerz", "Alchemikai brazers" ir kitų kino studijų pastatai.

Šiuo atveju perpasakoti siužetą - tai nepasakyti nieko. Tad aš pasiūlysiu jums citatėlę, kad dar geriau įsivaizduotumėte, kas tai per knyga (jeigu jau tikrai tikrai nieko neskaitėte...):

"Viktoras greitai nėrė į palapinę, kurioje mažučiukė senučiukė, panašia į kaimišką duonos kepalą figūra, padėjo jam užsivilkti kostiumą, atrodantį taip, tarsi būtų pagamintas iš paklodžių, nemokšiškai nudažytų juodai. Nors - jei pamąstysime apie skalbyklų stovį Halevūde - tai galėjo būti paklodės, nuvilktos nuo bet kurios halevūdiečių lovos. Galop Viktorui buvo įteiktas ir kreivas kardas.

- O kodėl jis išlinkęs? - paklausė Viktoras.

- Manau, kad taip ir turi būti, brangusis, - kiek abejodama ištarė moteriškė.

- Visą gyvenimą maniau, kad kardai turi būti tiesūs, - pastebėjo Viktoras.

Iš lauko girdėjosi, kaip Užknisablis teiraujasi dangaus, kodėl aplinkui jį vien tik kretinai.

- Galbūt jie iš pradžių būna tiesūs, o paskui sulinksta, - tarė senutė. - Taip ne tik kardams atsitinka."

Ai, ką čia - juokinga juk!