Ypač karaliai - juk karališko kraujo palikuonims ypač reikalingas geras išsilavinimas, o negi siųsi sosto įpėdinį pas Vagis ar Juokdarius? Tuo labiau kad, žinant karališką gyvenimą, įgytos žinios dažnai pritaikomos praktikoje. Netgi jei širdis nelinksta prie profesijos, kaip nutiko šios istorijos herojui Tepikaimonui XXVIII, draugams tiesiog Tepikui, ko išmoksi, ant pečių nenešiosi. Ypač jei esi faraonas iš Dželibeibio, siauros valstybėlės, kurioje dievų, jų tarnų ir piramidžių - ypač piramidžių - daugiau nei gyventojų. O jei dar miestietiškas gyvenimo būdas ir karštas jaunas kraujas nori permainų (miegoti normaliuose, ne akmeniniuose pataluose ir turėti normalią santechiką)? O jei dar vietos žyniai niekaip nenori suprasti, kad faraonui priklauso būti faktiniam, o ne nominaliam valdovui? O jei miręs tėvas, Tepikaimonas XXVII, visiškai nenori būti mumifikuotas ir priešinasi tam, kiek tik leidžia jo vaiduokliškas statusas? O jei vieną dieną visa karalystė, neatlaikiusi magiško piramidžių svorio, paima ir susivynioja i kažkokį matematinį fenomeną, kurio išspręsti taip paprastai nesugeba net didžiausias matematikos autoritetas (vardas: Tu, Bjaurybe! rasė: kupranugaris)?

Bet neverta bijoti - Tepikas nugalės visas kliūtis, padedamas savojo išsilavinimo, o taip pat savo studijų laikų draugų, Efebos filosofų, Tu, Bjaurybės! ir savo tėvo mylimiausios vergės, ir paskutinę minutę prieš karą grąžins pasiklydusią dimensijose karalystę i jos teisėtą vieta.

Šioje knygoje, be įprastų fantasy stereotipų, nuo Pratchetto kliūna popsiniam Egipto įsivaizdavimui ir naiviam nenugalimam tikėjimui piramidžių stebuklinga galia. Kaip visada, su budingu išradingumu ir sąmoju.

"Nykštys palietė du pirštus, ir liesa daktaro Cruces, vyriausiojo mokytojo, figūra palinko virš susijaudinusių berniukų.

- Mes neužmušinėjame, - daktaro balsas buvo tylus, ir jis niekada jo nekėlė, bet mokėjo suteikti balsui skambesį, kurio nenustelbdavo joks uraganas.

- Mes nevykdome egzekucijų. Mes neskerdžiame. Mes niekada, būkite tikri, niekada nekankiname. Mes nevykdome nusikaltimų iš aistros, neapykantos ar bevertės naudos. Mes nedarome to iš potraukio žudyti, ar dėl kažkokio vidinio poreikio patenkinimo, nei dėl niekingo pranašumo ar tikėjimo; pasakysiu jums, ponai, kad visos šios priežastys yra labai įtartinos. Pažvelkite i veidą žmogui, galinčiam jus užmušti dėl tikėjimo, ir jūsų nosys pajus šlykštų tvaiką. Paklausykite kalbos, kurstančios į šventą karą, ir, aš jus tikinu, išgirsite blogio žvynų dzingsėjimą ir jo bjaurios uodegos vilkimosi per kalbos tyrumą garsą.

- Ne, mes darome tai dėl pinigų.

- Ir kadangi aukščiau visko mes vertinam žmogaus gyvybę, mes tai darome dėl labai didelių pinigų.

- Vargu ar gali egzistuoti tyresnė priežastis, tokia apvalyta nuo apsimetinėjimo.

- Nil Mortifi, Sine Lucre. Prisiminkite. Nežudykite be užmokesčio. Daktaras padarė trumpą pauzę.

- Ir visada išrašykite sąskaitą, - pridūrė."

Ką čia daug ir aiškinti...