Krymas - ganėtinai naujas pusiasalio, įsirėžusio į Juodosios jūros vandenis ir iš Rytų skalaujamo Azovo jūros, vardas. Šis pavadinimas atsirado apie XVIII - XIX a. ir kilo nuo vieno iš kaimų, kurio pavadinimas ir buvo Krymas. Prieš tai šis nepaprasto grožio ir įvairialypės istorijos kraštas buvo vadinamas Tauride (rus. Tavrida). Pats Krymas susideda iš dviejų geografinių sričių - lygumos ir pakrantėje stūksančių gana neaukštų kalnų (aukščiausia viršukalnė - apie 1500 m). Tokia fizinė krašto strūktūra atsiliepė visos šalies istorijai, ten gyvenusių tautų tarpusavio santykiams.

Taigi, šiek tiek iš Tauridės istorijos.

Krymas, tiesą pasakius, niekada nepriklausė Ukrainai. Tai buvo tik Chruščiovo realizuota fiks idėja. O pirmieji Krymo gyventojai pasirodė šiame pusiasalyje apie 300 tūkstančių metų prieš Kristų. XV-VII a. pr. Kr. čia gyveno kimeriečiai. Taip, tie patys kimeriečiai, garsiojo barbaro Konano tėvynainiai, jais patapę Hovardo fantazijos dėka. VII a.pr.Kr. kimeriečius išstūmė skitai. Jie čia gyveno iki III a.pr.Kr. II a.pr.Kr. Kryme pasirodo sarmatų gentys. Prieš 2500 metų Kryme buvo įkurtos pirmos antikinės gyvenvietės. 480 m.pr.Kr. susiformavo Bosforo karalystė. III a. Kryme pasirodo gotai ir alanai. IV a. į Krymą prasiskverbia hunai. V-VII a. visa Krymo pakrantė ir didžioji dalis kalnuotosios Krymo srities priklauso Bizantijos imperijai. VIII a. Kryme pasirodo tiurkų kalbinės grupės atstovai - chazarai. VIII - IX a. Kryme įsiukuria ir protobulgarų gentys. IX a. pasirodo dar vieni užkariautojai - tiurkų kalbinės grupės pečenegų klajoklių gentys. X - XI a. į Krymą įsiveržia polovcai. Apie X - XIV a. Krymo pakrantėse buvo keli miestai priklausantys italų miestams valstybėms - Venecijai ir Genujai. 1223 metais Kryme pasirodo pirmoji mongolų karinė ekspedicija. 1242 metais Krymas tampa Aukso Ordos valdomis. 1443 metais Krymo chanatas tapo nepriklausomas nuo Aukso Ordos. Beje, pirmasis Krymo chanas Chadži - Girėjus I turi būti dėkingas už savo valstybę ne kam kitam, o tuometinei Lietuvos Didžiąjai kunigaikštystei. 1475 metais į Krymą įsiveržia turkai. Nuo tada iki pat XVIII a. Krymo chanatas buvo priklausomas nuo turkų imperijos, tačiau turėjo nemažai politinės laisvės. Garsieji Ukrainos kazokai kaip tik ir iškilo Krymo chanato egzistavimo laikais, nes Krymo mongolai kasmet rengė gausybę išpuolių į tuomet stiprėjančios Rusijos bei Lietuvos ir Lenkijos valstybės žemes. Kazokai netgi patys rengė atsakomuosius išpuolius į Krymą. Iki 1713 metų Rusija mokėjo gausias "dovanas" Krymo chanatui. 1768 - 1769 m. vyko Rusijos - Turkijos karas. 1774 m. Krymas paskelbiamas nepriklausoma valstybe. 1783 m. Krymas prijungiamas prie Rusijos. 1784 m. įkuriama Tauridės sritis. 1787 metais Jakaterinos II kelionė į Krymą. 1802 metais patvirtinamas Tauridės gubernijos suformavimas.

Tai tiek datų iš Krymo pusiasalio istorijos. Kaip tenka pastebėti, Kryme gyveno labai daug tautų, čia susiliejo gyva galybė kultūrų ir religijų. Etninių Krymo gyventojų karaimų kilmė iki šiol nėra aiški, greičiausiai, tai tauta, susiformavusi iš daugelyje Kryme gyvenusių tautų.

Na, o dabar šiek tiek apie pačią knygą. Taip jau nutiko, kad aš ją perskaičiau keliaudamas po Krymo kalnus, sėdėdamas vakarais prie laužo ar trumpam sustojęs atsipūsti prie senovinio miesto griuvėsių. Krymas unikalus ne tik savo istorija, jos archeologiniais palikimais, bet ir nepaprasto grožio gamta. Skaitant apie aprašomus istorinius įvykius šalia vietų, kur ir vyko veiksmas, man ši knyga paliko neišdildomą įspūdį. Ir aš labai šališkai pasakysiu, kad tai puiki knyga, prikaustanti prie praeities įvykių nuo pirmo iki paskutinio puslapio.

Pati knyga pateikta kaip vadovėlis, kiekvieno stambesnio skyriaus gale yra keletas klausimų iš aptartos temos. Bet informacija pateikta pakankamai profesionaliai ir tikrai ne vaikiškai. Greta istorinių įvykių apžvalgos aprašoma vieno ar kito laikotarpio kultūra, gyvenančių tautų papročiai ir buitis, ekonominės vystymosi tendencijos ir dar daug įdomios informacijos.

Dar vienas dalykas, kas mano manymu iškelia šią knygą tarp geriausių mano skaitytų - tai legendos. Prie kiekvieno aprašomo laikmečio yra pateikiama viena ar kelios legendos apie tą kraštą, jo valdovus ar didvyrius. Niekada neišdils įspūdis, kai vakarėjant sėdėdamas šalia urvinio miesto griuvėsių žygio draugams garsiai skaičiau šias legendas.

Privaloma kiekvienam besidominčiam istorija