Apie knygą: John Gray – Vaikai kilę iš dangaus: pozityvūs auklėjimo metodai
Leidykla: Alma littera (2009)
ISBN: 9789955382171
Puslapių skaičius: 336

Turbūt paskatintas savo bestselerio „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“, J. Gray ir sukurpė knygą apie vaikus – ir ką gi, rezultatas visai neblogas. Knygoje sukaupti įvairūs praktiniai auklėjimo patarimai, tinkantys įvairaus amžiaus vaikams ir, kaip teigia autorius, labai efektyvūs – veikia vos tik ėmus juos taikyti. Mano asmeninis patyrimas rodo, kad knygoje aprašomas būdas, kaip efektyviai vaikui liepti ką nors padaryti, pustrečių metų vaikui veiksmingas iškart (kaip ir žadėjo knygos autorius), o štai sutuoktinis, išgirdęs „prašau, išnešk šiukšles“ – susinervino baisiausiai ir mandagiai paprašė ant jo netestuoti perskaitytų metodikų. Bet šiukšles išnešė :)

Na, o jei rimčiau – teoriškai visi žinome, kad vaikų mušti ir ant jų šaukti negalima, o pozityvi nuostata visuomet efektyvesnė nei nuolatinės bausmės, bet kai realybėje vėl ir vėl susiduri su trimečiu „ožiuku“ (keturmečiu, penkiolikmečiu ir t.t. – knygoje pateikiami patarimai veiksmingi ir paaugliams) – jūs žinote, kad savitvardą išlaikyti kartais būna gana sunku. Knyga „Vaikai kilę iš dangaus: pozityvūs auklėjimo metodai“ man kažkiek panaši į instrukciją, kaip išvaryti ožius be vytelės, o dar geriau – kaip uždaryti vartelius, kad ožiai neprasmuktų į jūsų kiemą.

Kaip skaitydamas bet kurios ligos aprašymą, simptomus gali pritaikyti ir sau, taip ir su „Vaikai kilę iš dangaus“ – neabejoju, kad visi tėvai ras šį tą naudingo ir pritaikomo sau ir savo vaikams. Gal tokia mintimi vadovavosi ir knygos turinio sudarytojai – nes pirmasis šokas atvertus knygą – net šešių puslapių turinys. Deja, jis greičiau apsunkina nei palengvina informacijos paiešką. Be to, skyrių išdėstymas ir maketavimas yra labai nekorektiški ir nepatogūs skaitytojui. Todėl nors knygos idėja ir pagrindinė mintis – aiški, auklėjimo metodai – suprantami ir lengvai pritaikomi, neapleidžia mintis, kad viską sutalpinti buvo galima į keliskart mažiau puslapių. Na, iš dalies tai ir praverčia – knygos nebūtina skaityti nuo pradžių iki pabaigos – joje tiek pasikartojimų, kad gali pradėti nuo bet kurio puslapio.

Pagrindinės pozityvaus auklėjimo nuostatos pagal J. Gray, kurias būtina įsisąmoninti tėvams ir įdiegti vaikui, yra šios: gali būti kitoks nei visi, gali klysti, gali rodyti neigiamas emocijas, gali daug norėti, gali prieštarauti, bet nepamiršk, kad tėtis ir mama yra šeimininkai. Šis ribų nustatymas – kad tėtis ir mama yra šeimininkai – man atrodo ypač svarbus vertinant auklėjimo metodų priimtinumą, nes metodai, kai vaikams viskas galima ir jų elgesys niekaip neribojamas, yra pavojingi tėvų gyvybei. Kai kurie autoriaus teiginiai yra tokie taiklūs, kad net baugu, pavyzdžiui: vaikai tampa nesuvaldomi, kai negauna to, ko jiems reikia; įsiklausyti į savo vaikus yra nepalyginamai svarbiau, nei kur nors pavėluoti ir pan. Perskaitai, susimąstai, idealiu atveju – pradedi geriau suprasti savo, kaip tėvo ar motinos, vaidmenį.

Ir pabaigai – trumpai apie tą mandagaus liepimo metodą, kuris veiksmingas vaikams ir sutuoktiniams J Užuot liepę vaikui „susitvarkyk žaislus“ arba „ar galėtum susitvarkyti žaislus“, naudokite mandagią tikslią formą „prašau susitvarkyti žaislus“. Be abejo, labiausiai tikėtina, kad jis atsakys, kad yra labai pavargęs, skauda kojytę, dabar nenori ir sugalvos milijoną kitų pasiteisinimų. Tuomet, užuot pamokslavę ir kėlę balsą, parodykite, kad vaiko emocinę būseną suprantate, bet nusileisti neketinate: „Suprantu, kad tu labai pavargęs, bet prašau susitvarkyti žaislus.“ Jei vis dar jokių teigiamų poslinkių – pabandomas derybinis būdas (nepainioti su „papirkinėjimu“): „Jei dabar susitvarkysi žaislus, turėsime daugiau laiko paskaityti knygelę prieš miegą.“. Ir galų gale – griežtas paliepimas: „Noriu kad susitvarkytum žaislus.“, kuris gali būti pakartotas kelis kartus, kol bus įvykdytas. Be abejo, knygoje viskas aprašoma plačiau ir su paaiškinimais. Atrodo elementaru – ir yra elementaru – bet veikia, ir tai svarbiausia.

Knygoje taip pat rasite informacijos apie įvairius vaikų temperamentus, kokie žaidimai ir elgesys labiausiai priimtini kiekvienam iš jų, kuo skiriasi bendravimas su mergaitėmis ir su berniukais, kodėl taip sunku susikalbėti su paaugliais ir kaip tą būtų galima palengvinti, kaip vaikai mokosi ir ko tikisi iš suaugusiųjų, kaip padėti vaikams iš išsiskyrusių šeimų, apie motinų ir dukterų, tėčių ir dukterų bei sūnų santykius, kuo jie ypatingi, ir daugybę kitų temų – kiekvienam pagal poreikius.