Vėjo vardas
Autorius: Justinas Žilinskas
Data: 2011-08-02
Pamenate, kadaise buvo tokia pop grupė "Mokinukės"? Kai joje dainavusios merginos užaugo, tapo "Studentėmis". Įdomu, gal po poros dešimtmečių sulauksime ir grupės "Uošvės"?
Kažkodėl būtent taip man norisi pradėti "Vėjo vardo" pristatymą. Kažkodėl man atrodo, kad suaugus Hariui Poteriui, į jo paliktą tuštumą įžengė Kvoutas. Žinoma, ne visai tiesiogiai - Kvouto istorija prasideda beveik taip pat anksti, kaip ir Hario, tik tiek, kad Kvoutas, kaip ir dera vunderkindui, iš karto keliauja į universitetą, negaišdamas laiko mokykloje. Vienija juos ir dar kai kurie dalykai - prarasti artimieji, skurdas, priešai dėl žemos kilmės (Kvoutas - aktorių vaikas, o universitete netrūksta turtingų tėvų sūnelių), pomėgis veltis į visokias istorijas, ir, žinoma, Didysis Priešas, tik čia Kvoutas jo ieško, o ne atvirkščiai. Tiesa, pasauliai - skiriasi, mat Kvoutas gyvena gana padoriuose viduramžiuose, spėju, vėlyvuosiuose. Ir man tikrai niekaip neišneša galva, kaip kažkokiam ponui, kurio anotacija puikuojasi ant viršelio, galėjo šauti į galvą šią knygą išvadinti tiek pat įtaigia, kiek J.R.R.Tolkieno "Žiedų valdovas"? Bendrai, derėtų žinoti - ką nors lyginant su "Žiedų valdovu" bent jau tarp jį skaičiusių pasiekiamas vienintelis rezultatas: įtarumas. Pasaulis jau matė ne vieną "naują Tolkieną" ar "naują Žiedų valdovą", bet iš jų tebūdavo garsus "pššš". Tačiau "Vėjo vardas" nėra "pššš", nors iš tiesų jis niekuo nepašus į "Žiedų valdovą" ir niekuo jo neprimena.
Vis dėlto, vieną įdomų dalyką reiktų pabrėžti - tai turbūt vienas iš pirmųjų kartų, kai ne "Eridano" leidyklos išleidžiama magiškoji fantastika pristatoma būtent kaip tokia. Ne koks nors "alegorinis romanas" arba "pasaka paaugliams", o aiškiai apibrėžtas knygos žanras. Man tai patinka. Gal ir mūsuose sulauksim laikų, kai fantastikos knygos nebebus kišamos vien tik prie literatūros vaikams. Beje, šios knygos tikslinė grupė, mano manymu, kaip tik ir turėtų būti vidutinis ir vyresnysis mokyklinis amžius. Suaugusiam skaityti ją smagu, bet vis dėlto, tai nėra "sunkiasvorė" fantasy kaip A. Sapkowskio "Raganius" ar G. Cook'o "Juodoji gvardija".
Tad perskaičiau lengvai ir maloniai. Pasakojimas įtraukia, atidėti į šalį nenori net ir miego laiko sąskaita. Tiesa, supratęs, kad su pirma knyga viskas nesibaigs, į pabaigą interesą pamečiau. Antrą dalį (kai/jei ji pasirodys) skaitysiu, bet nelauksiu drebančiomis rankomis. Pamėginsiu apibūdinti, kodėl.
Pirmiausia - knyga nepritrenkia, nesukrečia. Na, įdomiai sugalvota magijos sistema, priimtinas pagrindinis veikėjas, geras siužetas, dialogai, bet labai retai bėgdamas per puslapius pagauni save sakantį "čia tai bent!" Nėra čia ir gilių antrųjų - trečiųjų sluoksnių, nėra didelių atradimų (nors drakonų ypatybes, kaip sakoma, "užskaitau"). Negali sakyti, kad visa tai - tikrai mačiau, bet taip pat retai kada gali ištarti - o čia jau kažkas iš principo naujo ir netikėto.
Ir vis dėlto, už vieną dalyką norisi jai ir autoriui dėti didžiulį pliusą. Retai šiais laikais ryžtamasi taip gražiai, taip senamadiškai ir kilniai rašyti apie meilę. Jokio vulgarumo, tik jausmingumas, kažkuo primenantis V. Hugo "Vargdienius", tačiau ne dirbtinis jausmingumas, o labai įtikinamas, labai pažįstamas iš tų laikų, kai buvo nedrąsu užkalbinti, prieiti, paliesti. Be to, ir šiaip knyga teigiama - mokslo siekimas, pažinimas, kovojimas už save nelipant kitiems per galvas, pasiaukojimas - to reikėjo visada ir reikia dabar. Pagaliau - muzika, meilė jai, jos supratimas ir įsigyvenimas. Todėl drąsiai galite "Vėjo vardą" dovanoti savo 11-mečiams ir vyresniems vaikams, draugams ar giminaičiams. Ji moko gėrio. O tai jau daug. O ir suaugusiam juk malonu kartais tiesiog paskaityti kažką lengvo ir gražaus.
Ir pabaigai - pora klaustukų vertėjui. Pirmiausia, ar originale universiteto vadovybė buvo "masters" ar "magisters"? Nes labai, labai keistai skamba lietuviški tie "magistrai". Antra, nieko nežinau apie originalo eilių kokybę, bet gal vertėjo paprašyti profesionalaus poeto pagalbos, kaip kažkada "Žiedų valdovo" eiles puikiai išvertė J. Strielkūnas?
Tad - pirmyn į Kvouto ir Denos pasaulį. Muzikos, magijos, mokslo, paslapčių, didvyriškumo. Tikiuosi, jums ten patiks.
va va, ačiū už apžvalgą, kaip tik svarsčiau, ar pirkti :)
Ir pirksi? :)
greičiausiai. kažko lengvo fentezi visai norėtųsi... Juolab, kad Baltos lankos kol kas išdūrinėja su Mažaisiais dievais ir niekaip į knygynus neatveža...
Ne pirmame geriausiųjų fentezi knygų trejetuke, bet - patiko, gražu, skaičiau sunkiai atsiplėšdama, pliusus įvardyčiau panašiai - Justino apžvalgai iš esmės pritariu. Tik man antros dalies JAU norėtųsi :)
atsiprašau, magiškosios fantastikos... :)
Skaičiau angliškai - originale "masters". Dėl eilių kokybės nežinau - vertimo nemačiau, o originale neužkliuvo. Beje, antroji dalis netgi įdomesnė. Laukiu trečiosios :)
Man patiko. Magijos kiekis nemažas, kalba graži, viskas kažkaip aišku, skaidru ir logiška, gražiai pasaulis sukonstruotas. Ko daugiau norėt, tiesą sakant? :)
Dabar reiks laukti antros knygos, bet kažkaip jaučiu, kad ilgokai teks laukt...
vakar pradėjau skaityt. Užkliuvo ne knygos turinys, o leidinio viršelis... Nei kietas, nei tas minkštas... kažkaip nelabai patogus naudojimui
O man kaip tik patiko. Knyga didelė, bet nesunki, jeigu būtų kietas, tai gautųsi plyta, o jeigu visai minkštas, tai nuplyštų tuoj. Mano galva, visai geras sprendimas.
Dėl eilių kokybės tai sakyč taip: nereikia duot eilių verst poetams. Nei geriems, nei prastiems. Poetai linkę ne išversti, o kažką savo sukurt. Tas "savo" dažnai visai neprimena originalo, net kai kokybė labai gera. Eiles privalo vers labai geri vertėjai. Ir iš viso, ar kas dar skaito poeziją? Ne prozos kūrinyje rastas eiles, bet poezijos knygas? Apžvalgų tai nematyt. Literatūrmenio neminint, bet ano apžvalgininkai labai jau aukštom materijom varo. Tiek to, va paprestesnė apžvalgėlė (bet angliškai):
http://readaholicme.weebly.com/pendulum.html
Gal ir "Skaitytoje" poezijos apžvalgų atsiras? Nors ir nelabai jos daug, tos geros poezijos, bet vis kartais pasitaiko...
Interviu su knygos autoriumi: http://www.lrytas.lt/-13114920711311335398-p-rothusso-v%C4%97jo-vardas-ver%C4%8Dia-rasoti-hario-pote...
neatrodo, kad Hario akiniai taip jau labai aprasojo... Ir iš viso, kodėl būtinai reikia lyginti kažką su kažkuo? Atsimenu, kadaise "Vėjas gluosniuose" buvo lyginamas su "Alisa stebuklų šalyje", o tai jau visiški paistalai.
Už nuorodą ačiū!
O kaip dabar jaustis? Perskaitai knygą ir žinai, kad tęsinys bus bala žino kada, o pirmoji trilogijos dalis sąžiningai papasakoja ne daugiau kaip 1/3 istorijos... :(
antra dali tikriausiai vers 2 metus nes ji 1000 puslapiu. o per ta laika kol isvers autorius parasys ir trecia dali.
Jei vers 2 metus, tai gal ir neblogai: yr šiokia tokia tikimybė, kad pakenčiamai išvers. Blogiau, jei išdalins po gabalą keliems vertėjams ir išvers per kelis mėnesius... Teko matyt tokių vertimų. Skaityt nepatartina.
Sveiki! Pabandysiu atsakyti į man skirtus "klaustukus".
Dėl magistrų: originale vartojamas žodis "masters", tad galima versti kaip mokytojai ar pan., tačiau tokiu atveju atsirastų nereikalingos painiavos (pavyzdžiui, kiltų klausimas, kuo mokytojas Abentis skiriasi nuo mokytojo Loreno), o, sakykim, "dėstytojas" šiame kontekste man apskritai neskamba. Tuo tarpu magistrai čia kaip tik vietoj: pats recenzijoje teisingai pastebėjote knygos sąsajas su viduramžiais, o šioje epochoje magistrais buvo vadinami tam tikrų disciplinų (paprastai, regis, humanitarinių) dėstytojai. Žodžiu, manau, kad mano sprendimas visai vykęs ir teisingas.
Į antrąjį "klaustuką" atsakyti kiek sunkiau, nes nelabai supratau, kuo Jums nepatiko manieji eiliuotų tekstų vertimai? Sukonkretinkite, kas nepatiko, tuomet pabandysiu apginti savo sprendimus. Pats čia matau tik dvi problemas: 1) kažkuriame knygos rengimo etape pasimetė priešdėlis, tad viename eilėraštuke sugriuvo ritmas, 2) vieną eilėraštuką išverčiau gal kiek per laisvai - tiesiog neatsispyriau pagundai pagerinti autoriaus sumanymą. Šiaip poezijos vertimas - slidus reikalas: egzistuoja įvairūs, ir kartais netgi radikaliai priešingi požiūriai - tarkim, vieni teigia, kad reikia versti pažodžiui ir net nebandysi išsaugoti formą ar rimą, kiti mano, kad svarbiausia perteikti pačią originalo "dvasią". Šiaip ar taip, savo vertimukais esu visai patenkintas, tad būtų įdomu sužinoti, kuo jie Jums užkliuvo.
Na ir pabaigai dar norėčiau paprašyti apibrėžti "profesionalaus poeto" sąvoką - ką gali žinot, gal visgi ir mane galima priskirti šiai kategorijai :)
Asmeniškai aš dėkingas tiek autoriui, tiek vertėjui, tiek leidyklai. Nusipirkau, perskaičiau, tikrai nesigailiu, laukiu tęsinio.
Lyginimas su "Žiedų valdovu" ar su "Hariu Poteriu" nereikalingas, beprasmis. Fantazijos autoriui netrūksta, bet ir neperkrauta, nelaužta iš piršto siekiant kažkokio dirbtinio šoko. Kad tik dažniau būtų tokių knygų. Keista, kai fantastika suprantama tik kaip pramoga ar vienuolikmečių literatūra. Man 34, bet tai knyga, kurią vertinu, dedu prie geriausių ir manau paskaitysiu dar kartą, kai bus išleista (tikiuosi) antra dalis.
P.S. klausimas vertėjui- gal jau verčiate? Pristatymą ispaniško vertimo jau mačiau... :)
Man 8 ir man labai patiko laukiu antros dalies gal kas žino kada išvers?
Man 8 ir man labai patiko laukiu antros dalies gal kas žino kada išvers?
Gerb. Vertėjui:
"Į antrąjį "klaustuką" atsakyti kiek sunkiau, nes nelabai supratau, kuo Jums nepatiko manieji eiliuotų tekstų vertimai?"
"Profesionalus poetas" - tai žmogus, iš poetavimo valgantis bent dalį savo duonos :) Pvz., Rimvydas Stankevičius, Aidas Marčėnas, a.a. Jonas Strielkūnas ir pan.
Dėl tų poetinių tekstų - matote, jie knygos tekste pristatomi paprastai taip iškiliai, taip svarbiai, o kai paskaitai - na, nieko ypatingo. Todėl ir sakau, kad mano klaustuko turinys smarkiai priklauso nuo teksto originalo :) Nepriimkite to, kaip priekaišto, tiesiog, na, pamėginsiu paaiškinti pavyzdžiu. Yra tokia grupė "Skylė", ir ji dainuoja dainas, kurių tekstus rašo Aistė Smilgevičiūtė ar Rokas Radzevičius, kurie nėra profesionalūs poetai, ir taip pat jiems kartais parašo Rimvydas Stankevičius. Ir vat paprastai R. Stankevičiaus tekstai yra tokie... poetiškesni :)
Tai tiek nerangaus paaiškinimo :)
Dėl "magistrų" - man tiesiog pasirodė per žemas laipsnis. Kiek pamenu, viduramžiais to laipsnio užteko dėstymui, kaip ir dabar, bet kalbant apie universiteto vadovybę... Na, daktarai bent jau būdavo. Aišku, ordinai turėjo "magistrus", tai čia klausimas toks slidus. Bet kuriuo atveju, ačiū už dalyvavimą pokalbyje :)
Sveiki!
Dėl magistrų pasikartosiu: knygoje ši sąvoka vartojama savo pradine prasme (lotyniškai "magister" reiškia mokytoją, vadovą, meistrą), ir su vėliau atsiradusiomis mokslinių laipsnių hierarchijomis ji neturi nieko bendra (autorius šiam tikslui romane sukūrė savo mokslinių rangų sistemą - e'lirai, re'alarai ir t.t.). Štai pats pateikėte vykusį ordinų pavyzdį: ar Jūsų nestebina, kad šioms organizacijoms vadovavo viso labo magistrai, o ne daktarai ar profesoriai :)?
Tuo tarpu pavyzdys su "Skyle" mažiau vykęs: mano užduotis buvo ne sukurti, o išversti knygoje esančius eiliuotus tekstus, tad poetiškumo jose tiek, kiek įdėta autoriaus. Kitaip tariant, originalo vertinimo kriterijai yra vienas dalykas, o vertimo - kitas. Ir kalbant apie pastaruosius, poetiškumo lygį įvertinti galėtume nebent tada, kai prieš akis turėtume du skirtingus to paties teksto vertimus, tuo tarpu dabar nežinia, kaip "Vėjo vardo" eilėraštukus būtų išvertęs koks nors Jūsų pasigestas "profesionalas". Šiaip ar taip, aš savo darbu, kaip jau anksčiau minėjau, esu patenkintas: tekstai man atrodo rišlūs ir sklandūs, pagal galimybes stengiausi vengti banalių rimų, sustygavau originale šlubčiojantį ritmą ir t.t. Na, tarkim, skonio reikalas. Nors, pavyzdžiui, Jūsų minėto Tolkieno eiliuoti tekstai manęs asmeniškai visai nepakerėjo. Ir tikrai ne dėl šviesaus atminimo J. Strielkūno kaltės: tiesiog žinau geresnių vietų, kur dera ieškoti poezijos :)
Na, o Jūsų pateiktas "profesionalaus poeto" apibrėžimas mažų mažiausiai abejotinas: juk yra, pavyzdžiui, visokių rimuotojų, kurie kurpia tekstus pop žvaigždėm, ir iš šitokių "poetavimų" valgo duoną (ir ji, beje, spėju, žymiai skalsesnė nei Marčėno su Stankevičiumi kartu sudėjus), tad išeitų, jog jie yra "profesionalūs poetai"? Jei jau gaunami pinigai lemia profesionalumą, visokios zvonkės ir "pupytės" yra tokios pat profesionalės, kaip ir operos dainininkės. Tiksliau, gal netgi profesionalesnės - juk iš savo veblenimų uždirba nepalyginamai daugiau :)
Dėl antros dalies reikia klausti leidyklos. Manau, jei gerai pirks pirmąją, neabejotinai sulauksime ir tęsinio. Šiaip ar taip, bent aš dabar šio autoriaus neverčiu.
oi, tai jei galvot, kad antra dalis yra apie 1000 psl. ir galbūt jos dar neverčia, nes laukia pirmos dalies komercinių rezultatų... Ech... :(
Gerbiamas Vertėjau, taigi ir sakiau - nieko nežinau apie originalo kokybę, ir nekaltinu jūsų vertimo nekokybiškumu :)
Verčiau nesiveržtų vertėjai "sustyguoti originale šlubčiojantį ritmą". Ba labai gal būt, kad tik atrodo, esą tas ritmas šlubuoja, o iš tikrųjų ans yr sinkopuotas.
Dėl eiliuotų Tolkino tekstų vertimo pritariu. Kad ir koks genijus bebūt buvęs Strielkūnas, bet eiles sumaitojo. Tarkim, iš Semo dainelės apie trolį ir Tomą tik skutai teliko.
P.Rothfuss'as apie savo antros knygos vertimus, kodėl tenka taip ilgai jų laukti:
http://blog.patrickrothfuss.com/2011/08/fanmail-qa-why-does-it-take-so-long-to-translate-the-book/
"Vėjo vardą" labiau lyginčiau su U.le Guin "Žemjūrės burtininku", o ne su "Žiedų valdovu". Bet, žinoma, reklamai labiau pritinka paralelė su pastaruoju... :)
Knygą su "Žiedų valdovu" galiu palyginti nebent tuo atžvilgiu, kad "Name of the Wind" - viena iš tų itin retų knygų, kuri mano mėgstamųjų lentynėlėj beveik siekia Tolkino epą.
Knygas skaičiau angliškai, lietuviškai skaityt ir nesiruošiu,- manau, beveik visais atvejais originalas būna geresnis už bet kokį jo vertimą. Man šios Rothfusso knygos yra kažkas nepakartojamo ir užburiančio. Ypač patiko, kaip aprašoma muzika; nepamenu fantastikoj užtaikius ant ko nors panašaus.
Klausantis apie šias knygas bet ko, kas nėra liaupsės, būna vis labai smalsu, ar negalėjo kojos pakišti vertimas. Be abejo, nemanau, kad knyga visus turi taip užburti kaip mane ar kad ji neturi trūkumų, bet ;) Trečios dalies dar ir kaip nekantriai laukiu.
siaip ko gero nebloga knygaa bet visgi labiau noretusi jog lietuvoje kas nors isleistu 'ledo ir ugnies daina' as sakyciaau taserija kur kas geresne uz vejo varda ir istiesu prilygsta ziedu valdovui
skaitau dabar šią knygą,kurią užmatė ir sumanė nusipirkti mano 11-metis sūnus..... Nu labai labai jinai man patinka.... Tikrai viena geriausių po mano taip numylėtų "Žiedų valdovų"
Perskaičiau ir aš "Vėjo vardą". Patiko. Negaliu pasakyti, kad užbūrė ar apžavėjo, kaip "Žiedų valdovas" ar "Raganius", bet tęsinio lauksiu.
Visiškai sutinku su apžvalgos autoriumi, kad "Vėjo vardas" nėra sunkiasvorė fantasy.
,,Vėjo vardas" pribloške nesitikėjau , jog knyga lyginama su Hariu Poteriu ar Žiedų valdovu bus visai į jas nepanaši , o netgi geresnė. Laukiu nesulaukiu antros dalies vertimo.
Skaityti angliskai man vis dar vargas, bet kai draugas paskolino man abi knygos dalis in english, knygas tiesiog prarijau. Nuostabus itikinamas pasaulis, stiprus, gyvas pagrindinis personazas, i nugara ismeigtas kablys, priverciantis versti puslapi po puslapio.. Laukiu nesulaukiu trecios dalies.
Ar jau įmanoma gauti antrąją dalį lietuviškai???
na, pradejau skaityt, ir visai nedomina.. nesulyginsi su tokiom knygom kaip ,,paderme''
{sarcasm mode on/}Jo jo, aišku kur ten visam šitam vampyriniam literatūriniam cunamiui prilygs... {/end of sarcasm mode} :)
Skaitau pirmą. Sužavėta. Man taip pat iš sykio į galvą atėjo sąsaja su Žemjūrės burtininku.
Tadaaam:
http://www.tytoalba.lt/isminciaus-baime
Kas mane erzina, tai šitas parašymas:
"tęsinys, rašytas keturis metus, ir toks ilgas, jog jį tenka leisti dviem tomais. Jūsų rankose – pirmasis."
Tai dabar ką? Antrosios dalies antrosios dalies dar metus reikės laukti???
Laba diena,
Noriu padėkoti apžvalgininkui - labai taikliai apibūdinta knyga ir akcentuotos knygos stipriosios puses.
Man labai patiko skaityti. Gražiai išversta. Laukiau antros dalies ir tikrai lauksiu rudens.
Antros dalies pirma dalis (taip, tai mūsų leidėjų sugalvotas komercinis triukas) jau yra išleista:
http://www.tytoalba.lt/isminciaus-baime
teoriškai žada, kad turėtų neužilgo ir antroji antrosios dalies dalis pasirodyt :D
Tai ne komercinis triukas, o pagalba skaitytojui, ir sugalvotas ne mūsų leidėjų. Nes virš 1000 puslapių neatlaikytų nei ranka, nei įrišimas. Vokiečiai irgi leido dviem tomais. Pretenzijas reiktų reikšt autoriui - kam kiekviena knyga vis ilgesnė už prieš tai buvusią? Trečioji dalis gal bus 1500 psl.?