Autorius: Justinas Žilinskas
Data: 2001-03-11
Daugeliui mano bendraamžių ir šiek tiek vyresniems Viktoras Cojus - tai nuoširdumas kūryboje ir gyvenime, tai laisvė, kiek jos galėjo turėti homo sovieticus : "Visi sako, kad aš turėčiau kažkuo tapti, aš gi norėčiau tik likti savimi" (daina "Bezdelnik" ("Veltėdis")). Ilgai galvojau, ar dėti kovo 11-ai šią knygą, bet, man rodos, šių vaikinų su gitaromis pradėtos kovos dėl laisvės buvo ir mūsų ėjimo į laisvę dalis. Taip pat negalima pamiršti, kad rusų rokeriai vieni iš pirmųjų pasmerkė Sovietų Sąjungos kariuomenės veiksmus Lietuvoje 1991 m. sausio 13-ąją.
Jeigu galime būti okupacijai už kažką dėkingi, tai bent jau aš pirmiausia esu dėkingas už galimybę geriau susipažinti su Rusijos kultūra. Rusiškas rokas - vienas iš unikalių jos bruožų, srovė, kur susipynė vakarietiško rokenrolo energija, romansų subtilumas, poetika ir toji atviroji "ruskaja duša". Po to, kai "įkritau" į "Akvariumą", "DDT", "Nautilius Pompilius", "Kino", "Alisa" aš ilgai tiesiog nebegalėjau klausyti daugelio angliškų grupių dėl iki koktumo banalių ir neįdomių tekstų. Juk daina - tai ne tik melodija, tai ir tekstas, todėl tai ir vadinama "daina", žodžių ir muzikos vienovė.
Viktoro dainos visada buvo paprastos, bet labai universalios, labai vientisos, labai nuoširdžios. Kai jos virsdavo "Kino" dainomis, tapdavo dar ir savotiškai monotoniškomis, bet nenuobodžiomis. Šį fenomenalų bruožą pastebėdavo visi - ir kritikai, ir klausytojai. Be abejo, V. Cojaus dainas reikia klausyti, o ne apie jas kalbėti, ir aš tikiuosi, kad jas klausėte arba klausysite.
Šioje knygoje - ne tik V. Cojaus dainų tekstai, bet ir eilėraščiai, netgi apsakymas bei kitų "Kino" muzikantų, bendraamžių atsiminimai, tarp kurių ir J. Kasparianas, A. Titovas, B. Grebenščikovas, K. Kinčevas, bei muzikanto žmona - Mariana Coj.
G.Sukačiovas, filme "Žmogus, apsirengęs juodai", apie tragišką V. Cojaus žūtį 1990 m. balandį pasakė: "Labai nuoširdi, labai rokenroliška mirtis." Bet, man rodos, kad mirtis vargu ar gali būti nuoširdi, gal tiesiog reikėtų sakyti - labai nuoširdus, labai rokenroliškas žmogus. Ir tai nesunku pajunti - iš jo dainų.
Saule mana, pažvelk i mane -
Kumščiu tapo ranka.
Ir duoki ugnies, jeigu dar parako yra.
Tai va.
iš dainos "Kukuška" ("Gegutė").
Noreciau suairasineti su kino manais...
Gal galite padeti???
Noriu vienai pupai surasti jos trokstama filma
-ADATA - NagI zinoma pagrindiniame vaidmenyje COJUS.
As ir pats jau seniai maciau...:(
BE GALO DEKOJU:))
ardas44@one.lt prasau..rasylite cia jai ka...
Kaip tik šiandien mačiau kažką apie Cojų.
o apskritai cojaus muzika nėra tokia jau sudėtinga, nors nesakau, kad bloga, jog reikėtų labai čia pūstis, kad jį 'supranti'.
ir kam aš čia ginčijuos? gi tiesiog šaukiu ugnį į save
Ir dar sis tas:Neimanoma galvoti,kaip Cojus,nes jis buvo zmogus,o kiekvienas zmogus yra individualybe,individualybes negali galvoti vienodai.Todel ir supranta visi skirtingai.Gal but kai kurie,o gal ir dauguma supranta panasiai,bet nevienodai.Cojus buvo unikalus zmogus,paprastas,taciau niekad niekas nezinos ka jis galvojo rasydamas viena ar kita daina.Jo muzika turi stebuklinga galia,o stebuklas ir yra zmogaus paprastume ir atvirume ir biski paslapties.Man patinka jo kuryba,tiesa sakant tai mano gyvenimo dalis,tai man padeda,nuteikia dvasiskai teigiama prasme.
nereali grupe...nerealus jausmas dainuot ir grot Cojaus dainas...
parasykit jei tokiu yra i 867836600 arba aurimas.b@centras.lt
jeigu kartais kas zino ar turi cojaus dainas su gitaros natomis labaij prasau atsiuskit. ar nurodykit kur jas galeciau rasti, aciu
rytavas@yahoo.com
gaila, kad knygos neskaicaiu.......
vilkinis pank-rokeris
Pirkciau V.Cojaus knyga "Zvezda po imeni solnce" (Zvaigzde vardu saule).Maskva, Eksmo-Press, 2001, 416 psl. E-mail filatelistas@yahoo.com. Aciu
Gal kas žino, kur gauti šią knygą? Ir ar išvis įmanoma ją gauti?
sveiki, patikslinkit kur tas knygynas uz gelezinkelio stoties, labai noriu nusipirkt ta knyga:)
Jau seniai to knygyno nebėra, rusiškų knygų dabar reikia ieškoti knygyne "Homo sapiens", Šiaurės miestelyje, prie "Banginio".
Dar yra knygynas Žvėryne (netoli "Šilelio" knygyno) arba knygynas prie Geležinkelio stoties (tame pačiame pastate, kur ir "Citadele" bankas) - kiek, žinau jie priklauso vienam savininkui.