Autorius: Justinas Žilinskas
Data: 2003-01-21
Kas toks yra Viktoras Suvorovas ir kodėl vieni jį labai mėgsta, o kiti ne - nesikartosiu, apie tai galite truputį pasiskaityti kitų jo knygų - "Išvaduotojas", "Apsivalymas" apžvalgose. Pasakysiu tik tiek, kad man labai keista, jog "Akvariumas" - tai dar viena, mano kuklia nuomone, geriausia V. Suvorovo knyga, kuri iki šiol lietuviškai buvo pasirodžiusi tik kažkada labai seniai - "Lietuvos aido" puslapiuose. O juk knyga velniškai įdomi - ne kiekvieną dieną šnipas - dezertyras išleidžia memuarus apie tai, kaip jis nuo paprasto kareivuko tapo elitinės žvalgybos tarnybos - GRU (Glavnoe Razvedyvatel'noe Upravlenie, SSRS karo žvalgyba) - rezidentu…
"Akvariumas", vos pasirodęs, be abejo, sukėlė skandalą - anot pačio autoriaus, kas įeina į Akvariumą (taip vadinama GRU) tas išeina tik vienu keliu - per kaminą. Tik galima išeiti "s počestiami" arba taip, kaip būsimasis akvariumietis mato begarsiame filme - atmerktomis iš baimės akimis, viela priraišiotam prie neštuvų, suglamžytu kostiumu - tiesiai į raudoną krosnį… Gi Suvorovas drįso čiuožti į Vakarus nelaukęs kamino - kalbama, kad "Akvariume" jis netgi atskleidė aibę tarnybos, karinių ir valstybinių paslapčių (už tai - BK straipsnis "Tėvynės išdavimas", mirties nuosprendis), o veikėju prototipais naudojo realiai egzistuojančius asmenis, kartais net nekeitė jų pavardžių… Žinoma, sunku pasakyti - ar tai reklamos triukai, ar tikros žinios, bet kai tai rašo ne pats autorius, o jo kritikai (prieš porą metų pasirodė anti-leidinys "Akvariumas-2" - apie tikrąją GRU prigimtį ir didvyriškumą) - verta susimąstyti, galgi "Akvariume" ne tiek mažai tiesos?
Taigi, dar kartą - apie ką knyga? Apie vaikiną, kuris panoro tapti dideliu žmogumi. Kaip jis nuo paprasto karininko, vadovavusio tankų daliniui, tapo SPECNAZo diversantu, o vėliau - šnipu. Kaip jis mokėsi būti diversantu, mokėsi būti šnipu, kaip jis pradėjo nuo žemiausios šnipų grandinės - "aprūpinimo", kaip užlipo iki savarankiško šnipo ir kaip spruko iš šnipų valstybės. Daug detalių - kai kurių nelabai įtikėtinų (pvz., povandeninio ryšio technologijos). Daug psichologijos ir žmonių (generolo Kravcovo, Vitios draugų linijos). Daug įdomių pastebėjimų - pvz., apie balandžius, apie žmogaus prigimtį, apie šnipo duoną kasdieninę. Jokių smegenis temdančių džeimsbondiškų triukų, o jeigu ir triukai - artimi tikrovei… Pvz., ar žinote, kaip reikia šokti iš traukinio? Kodėl žuvo bat'ka Machno? Kaip su dviem pieštukais efektyviai kankinti pagautą šnipą? Kas yra "palaimintoji mirtis"? Kaip VFR fermeriai stiprino SSRS gynybinę galią? Kaip parduoti arbūzus? Na, ir, pagaliau, kaip paprastai verbuojami agentai naudojantis spaudos laisve? Kodėl gi SSRS agentai, pradėję dirbti užsienyje, masiškai nepalikdavo darbo liaudies žemės… Pavartykite, paieškokite atsakymų - tikriausiai nenusivilsite.
Kuo ypač paperka šie memuarai, jeigu tai galima vadinti memuaristika? Vėl gi - ankstyvojo Suvorovo nepretenzingumu. Čia autorius nenori įkyriai įsiūlyti savo tiesos, čia jis pasakoja - nepaprastai patraukliai, labai įdomiai. Sunku pasakyti, kiek čia Tiesos didžiaja raide, bet patikėti labai lengva. Neatrodo nei ta diversantų ir šnipų rengimo sistema išgalvota, nei operacijos netikros, nors ar man spręsti…
Beje, tik ką pamačiau, kad pasirodė nauja knyga - šįsyk apie maršalą G. Žukovą. Apie šią asmenybę V. Suvorovas jau šiek tiek rašė, matyt, dabar "pavarys per visą ritę" - lauksim.
Na, o labai norintys pasiskaityti sovietų šnipo atsiminimus gali tai padaryti ir Internete
Velniškai įdomu!
O šiaip istorikai, net ir Lietuvos, į Suvorovą ir jo teorijas žiūri kreivai...
Mano manymu Suvorovas dokumentinėse knygose išdėsto tai, ką įmanoma įrodyti, o romanuose tai, ką nujautė, bet konkrečiais dokumentais ir skaičiais pagrįsti negalėjo. Aš ne istorikas, bet mano nuomonė anyway tokia:)
o vertetu... va tada ir galesi tauzyt apie didelius ir mazus karo zygius i "kazkokia tai suomija"...
et, neraukia zmogus, o vis tiek pliurpia...
o apie speigus, ypac Suomijos, nusimanau, nes butent ten atlikinejau praktika.
beje, neatsakei i klausima - ar bandei kada nors bent jau malkas kapot esant -30?
"kažkokia tai suomija"
ir apie karo žygius - bent tiesiogine prasme, netauzijau, kaip pats teikeisi išsireikšt.
Ir tik nereikia man aiškint, kad kalbėti apie SSRS-Suomijos karą tegali žmogus, buvęs ten praktikoj ir skaldęs malkas "prie minus trisdešimt."
Aš praktikos Suomijoje neatlikinėjau, malkas esant gana žemai temperatūrai kapojau - labai įdomus sausas garsas, atleisk, negaliu pasakyti ar buvo būtent minus 30, esant panašiai temperatūrai esu tik mišku ėjęs, buvo įdomu.
Viso labo tik domėjausi SSRS-Suomijos karu, skaičiau jo dalyvių atsiminimus (beje, rekomenduoju http://www.mannerheim-line.com/).
o apie požiūrio taškus tai tingiu personaliai aiškint, bet negi neaišku, kad iš vieno taško tai gali atrodyti kone sovietų armijos žlugimas, katastrofa, jos nekovingumo įrodymas - šitoks tąsymasis su mažute šalim, o iš kito - didžiulė pergalė, įveikiant itin nepalankias gamtines salygas ir stiprias priešo gynybines linijas, kurias tas statė daugiau nei dešimtmetį.
Tikrai manau, kad galiu aiskint apie meteorologiniu salygu ypatumus fiziniams zmogaus veixmams. Vienas dalykas - skaldyti tas pacias malkas, kai zinai kad taves laukia silta patalpa, ir visiskai kitas - kai tu apskritai nezinai kas taves laukia, na nebent suomiu snaiperio kulipka i pakausi.
O jeigu domejaisi "SSRS-Suomijos" karu ir skaitei dalyviu atsiminimus (turiu galvoje tikrus dalyvius, o ne tiekimo ziurkes), tai tikrai turejai pastebeti kaip suomiai (o ir tie patys rusai) verina manerheimo linijos pralauzima! Poziurio taskai cia visai niekuo deti, nes apie "terliojimasi su kazkokia ten Suomija" gali kliedeti nebent CK oficialiosios pozijos sekejai, kurie patys nei velnio nenutuokdami dar ir kitus samoningai (arba ne) klaidina. TASKAS.
o stai poziurio taskai ir atsirado butent kaip sito "maskavimosi" pasekme, t.y. vieni mato tai, ka buvo norima parodyti, na o kiti - butent tai ko kai kas nenorejo afisuoti.
any way, malonu sutikt zmogu, kuris domisi istorija ir nutuokia si bei ta!