Vertimų į lietuvių kalbą daugėja, tačiau jų kalba prastėja. Ypač dažnai taip atsitinka su filmais. Didieji kino teatrai ar regioninės televizijos neretai neturi gerų vertėjų, kurie meistriškai išverstų filmą iš originalo kalbos. Netiksliai išverstas filmas netgi gali įgyti visai kitą prasmę. Ir deja, ne geresnę už originaliąją. Kritiškiems žiūrovams, kurie į filmą eina ne spragėsių valgyti, neretai būna apmaudu, kad ir vėl vertėjai pakišo kiaulę,

Du didžiausi stilingo vertimo priešai – vertimas pažodžiui ir trafaretai. Abiem atvejais išverstas tekstas yra dirbtinas ir bespalvis, nes verčiant pažodžiui nukenčia, pvz., frazeologija, vaizdingi posakiai, o trafaretiškai – sinonimija ir pan. Trumpoje, bet itin informatyvioje V. Vilkončiaus knygelėje aptariama, koks turėtų būti stilingas lietuviškas vertimas: sklandi kalba, sinonimai, lietuviški atitikmenys, konkretūs, įtaigūs apibūdinimai. Kaip to pasiekti? Atliktą vertimą neretai pravartu padailinti, t.y. pakeisti kai kuriuos posakius vaizdingesniais, gyvesniais, galbūt netgi lietuviškesniais (pvz., frazeologizmai, patarlės, priežodžiai, metaforos ir kiti tropai). Tai naudinga ir redaguojant jau išverstą tekstą.

Didžiąją knygelės dalį sudaro žodynėlis, kuriame pateiktos dažniausios vertimo klaidos ar tiesiog apibendrintos reikšmės žodžiai, kuriuos autorius siūlo keisti konkretesniais, vaizdingesniais, įtaigesniais. Pvz., autorius neteiktinais laiko tokius žodžių junginius su daiktavardžiu „laikas“: „gerai praleisti laiką“ (dar neteiktinesnis – „turėti gerą laiką“), kurį siūloma sukonkretinti: „gerai praleisti dieną / vakarą / atostogas ir pan.“; „neturėjau laiko“ –> „neturėjau progos“; „užmušinėti laiką“ –> „stumti laiką / laisvalaikį“; „visą šį / tą / šitą laiką“ („Šitą visą laiką negalėjai laiško parašyti?!“, „Visą šį laiką norėjome tau pasakyti“) –> „šitiek laiko / jau seniai“ („Šitiek laiko negalėjai laiško parašyti?!“, „Jau seniai norėjome tau pasakyti“) ir pan.

Knygelės redaktorius A. Pupkis tikisi, kad šis leidinukas pateks į specialistų, t.y. vertėjų, kalbos korektorių rankas. Kad tokios knygos pamažu tampa vis paklausesnės, įrodo tai, kad Vilniaus mokytojų namų organizuotame „Knygų pavasaryje“ jų nebeliko akimirksniu.

stilistinės pastabos apie vertimų kalbą