Autorius: Viktorija Vit
Data: 2008-08-03
Gana retas atvejis, kai ir knygos autorius, ir monografijos objektas — puikiai visuomenėje pažįstami vardai. Natūralu, kad tai — ir sėkmingas rinkodaros sprendimas: jei ne dėl pirmojo, tai dėl antrojo pavardės skaitytojai pirks solidžią, nors ir nepigią, knygą.
Tačiau vargu ar autoriaus ir analizuojamo herojaus duetas šiuo atveju yra viešųjų ryšių ir negudraus atpažįstamumo kriterijaus nulemtas sprendimas. Didžioji dalis šios knygos yra pasirodžiusi kur kas anksčiau. Kaip pratarmėje „Maloniajam skaitytojui“ rašo V.Landsbergis, „atrodytų nauja, tačiau turinys nėra toks naujas. Jį iš esmės sudaro dvi peržiūrėtos 1976 m. ir 1986 m. monografijos bei kai kurios kitos publikacijos (...). Antrieji taisyti leidimai viename daikte, toks būtų paprastas nusakymas“(p.8). Kai knygos autorius savo tyrinėjimų objektu domisi kelis dešimtmečius, visokius įtarinėjimus dėl vien komercinių leidėjų motyvų telieka nuryti.
Įdėmus žinovo žvilgsnis į sunkiai aprėpiamą M.K.Čiurlionio kūrybos pasaulį. Taip trumpai apibūdinčiau šią knygą. Įdėmus ir įdomus. Knygoje kruopščiai aprašomi ir analizuojami net ankstyvajame kūrybos etape vykę koncertai, parodos, auditorijos reakcija, žiniasklaidos atsiliepimai. Ne tik muzika ir dailė — knygoje stabtelima ir ties kitomis M.K.Čiurlionio kūrybos stotelėmis, pvz., literatūros darbais ir fotografija (tiesa, apie pastarąją užsimenama tik poroje puslapių). Man ryškiausi pasirodė menininko tapybą nagrinėjantys skyriai. Daugybę iliustracijų su menininko paveikslais lydi išsami analizė; toks tiesioginis aiškinimas gali pasirodyti kiek didaktinis; kita vertus, išlaikytas balansas, kad būtų įdomu ir naudinga tiek nuolat M.K.Čiurlionio kūryba besidominčiam, tiek ir pirmą kartą jo kūrinius matančiam žmogui. Muzikinį M.K.Čiurlionio kūrybos palikimą nagrinėjančioje knygos dalyje adekvatų infomacijos srautą ras ir priims skaitytojas, kuris bent jau natas pažįsta; o kad įvairių fugų ir sonatų analizė nevirstų nieko nesakančiu tekstu, reikia ir muzikinio išsilavinimo.
Dar pastebėčiau, kad beveik kiekvieno knygos puslapio apačioje nusidrieka ilgas išnašų sąrašas. Cituojama daug įvairių šaltinių: nuo artimųjų atsiliepimų iki žinučių apie kūrybą to meto žiniasklaidoje. Lyg subtilus prieskonis menininko gyvenimo laikotarpį paryškina citatose išlaikomas to meto senobinis kalbos stilius. Tačiau džiugu, kad daugelyje skyrių lieka aišku ir paties V.Landsbergio pozicija, jo interpretacijos, subjektyvus, tačiau skaitytojo pasitikėjimo vertas žvilgsnis. Kitaip tariant, išlaikomas aiškus santykis su knygos objektu, dėl ko taip pat verta tik pasakyti „bravo“.
Vienintelis dalykas, dėl kurio galbūt paniurnėčiau — tai knygos pavadinime suformuluotas užmojis. Ar iš tikrųjų tas M.K.Čiurlionis čia — jau visas? Kūrybine prasme — taip (nors viename interviu V.Landsbergis yra sakęs, kad šio menininko kūrybos tyrinėtojų laukia dar daug atradimų). Tačiau aš kiek pasigedau žmogiškosios menininko pusės, jo santykio su kasdienybe ir kasdieniniais... To, ką, pamenu, radau su didžiuliu goduliu kadaise perskaitytoje J.Čiurlionytės knygoje „Atsiminimai apie M.K.Čiurlionį“. Ar čia to reikėjo — nežinau. Bet be to joks žmogus juk nėra „visas“.
Nepaisant to, ši solidžios apimties knyga verta tikrai daugiau, nei užmaršties dulkėtoje lentynoje svečiams „ant akių“. Vienas geriausių mano šių metų knyginių atradimų.