Kas yra kalėjimas? Vieta, kurioje atliekama bausmė? Naivus, bet tai - ne pats kvailiausias paaiškinimas. Nepabuvus „ten”, vargu ar įmanoma tai suvokti. Į kalinius žiūrima kaip į kitokius žmones, o neretai, jie net nelaikomi žmonėmis. Pamačius grįžusį iš kalėjimo asmenį mintyse taip ir nuskamba užgaulus žodis - „zekas”.

Z. Čepaitė rašo apie moteris - kalines, žudikes, vagiles. Tas, kurios peržengė leistiną ribą. Supynusi savo asmeninio gyvenimo ir nuteistųjų pasakojimo grandinę, autorė bando pažvelgti į tų moterų vidų ir paklausti tiek jų, tiek savęs - kas yra nuodėmė, bausmė, nuskriaustasis ir auka? Tokie perdėm visiems iš pažiūros aiškūs terminai, kuriuos vartojame kasdienėje kalboje, net nesusimąstydami, kaip yra iš tiesų. Moterų istorijos panašios: sunki vaikystė, narkotikai, nusikaltimai, kalėjimas. Kartais beskaitant jau norisi šaukti: "Pati kalta", bet truputį nurimus ir susimąsčius, arba pažvelgus į savo gyvenimą, praeina noras mėtyti akmenis. Nėra nieko lengviau nei suklysti. Nuteistųjų tarpe yra ir tokių, kurias norisi išteisinti - akla moteris peiliu nudūrė ją bandžiusį išprievartauti sugyventinį, o teisėjas paklaus „'eb, kaip ji taip taikliai sugebėjusi nudurti vyriškį”? Juokinga? Graudu.

Pradžią romanui davė pažįstamas žurnalistas, kuris vieno vakarėlio metu pasiūlė autorei parašyti romaną apie Panevėžio pataisos namus. Neva toks romanas turėtų susilaukti didelės komercinės sėkmės. Nebūtų žurnalistas...

Galima ilgai ir nuobodžiai polemizuoti apie kalėjimą ir kalines. Kas kaltas, kad jų gyvenimai sugriuvo? Sugriuvusi SSRS? Veik kiekviena pasakoja apie uždarytas įmones, prarastas darbo vietas, nusivylimą ir pamažu didėjusią degradaciją. Galiausiai jau nesvarbu kas kaltas, perskaičius šią knygą, mažų mažiausiai norisi kažką kaltinti.

"Neapšviestas kelio ruožas" dvelkia atvirumu, tuo giliu skausmu, kuris sunkiasi iš sielos gelmių. Lyg akys nuolat regėtų atvirą žaizdą. Net asmeninę savo gyvenimo išdavystės istoriją rašytoja pasakoja gana atvirai. Mylimasis ją paliko dėl vyro. Moterims visada sunkiausia susitaikyti su tuo, kai jų mylimųjų meilę pavergia vyrai. Tai ir pažeminimas, ir tuo pačiu, visų ribų iškraipymas. Kažkas, ką sunku paaiškinti. Ir visai nesvarbu, tai tikra ar išgalvota. Knyga padeda pažvelgti į save ir paklausti savęs - ar aš visada įvertinu laisvę?

Kelias į tamsą