Detektyvų mėgėjų klubas skaito. Nilas Saksas, Jurginis Liepniekas. Mirtis – tai ne pabaiga
Virginija S.
Kovo 21 d. Detektyvų mėgėjų klubas susitiko aptarti britų komiko, televizijos laidų vedėjo, prodiuserio ir romanisto Richardo Osmano knygą „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“. Klubo nariai puikiai įvertino romaną kaip „juokingą, intelektualų ir labai britišką“. Rašytojas R. Osmanas puikiai įvaldęs komiškų situacijų sukūrimo meną, nepamiršdamas ir pagrindinių veikėjų romantinių santykių bei, be abejonės, kriminalinės linijos. Šį […]
The post Detektyvų mėgėjų klubas skaito. Nilas Saksas, Jurginis Liepniekas. Mirtis – tai ne pabaiga first appeared on Geros knygos.Bibliotekininkė Asta: „Dalintis mintimis apie knygas yra gera“
Virginija S.
Rubriką „Arčiausiai knygų“ užbaigiame pokalbiu su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Komunikacijos ir kultūros vadybos skyriaus komunikacijos specialiste Asta Sarapiene: „Knygos, kinas ir muzika – trys mane labiausiai dominantys, labiausiai mėgstami dalykai. Skaitau, kai turiu (gal tiksliau būtų sakyti „skiriu“) laiko, kai jaučiu poreikį ir noriu. Na ir, žinoma, namie knygų krūvelė turi […]
The post Bibliotekininkė Asta: „Dalintis mintimis apie knygas yra gera“ first appeared on Geros knygos.Sutemų Archyvas | Nosferatu | Vampyrų Maskaradas (Vampire the Masquerade)
Nosferatu
INSTAGRAMTalentai ir patrauklumas visada traukė nemirtinguosius. Vienas toks, iš Antrosios Kartos, taip toli praeityje, kad sunku net įsivaizduoti, sužavėtas gražaus ir įgudusio medžiotojo Absimiliar, jį pavertė vampyru. Bet vyriškio tuštybė jį apakino. Pastebėjęs virsmo metu gautą nediduką randą, Absimiliar sužvėrėjo ir nužudė savo kūrėją. To pasėkoje, teismui grįžęs Kainas, prakeikė jį ir visą
Skaitytų knygų sąrašas
Anonymous
Jau beveik 20 metų užsirašau, kurias knygas esu perskaitęs. Nuo 2004-ųjų metų susikaupė beveik tūkstantis! Visą tą sąrašą sudėti į vieną vieną yra šiek tiek darbo, bet bent jau tam kartui supildžiau viską, ką esu perskaitęs nuo 2012-ųjų. Jas bus galima pasiekti ir per nuorodą pagrindiniame svetainės meniu.
Tadeusz Katelbach: „Atvirai ir slaptai apie Lietuvos politiką. 2 tomas. Slaptai“
Anonymous
Perskaičiau ir antrąją Tadeusz Katelbach knygos dalį (pirmąją dalį apžvelgiau prieš kelias savaites), kurioje sudėtos slaptos ataskaitos apie autoriaus žvalgybinę veiklą: su kuo ir kada susitiko, apie ką šnekėjo, kokios nuotaikos sklandė tarpukario Lietuvoje ir pan. Antroji dalis ne tiek įdomi, nors tikriausiai vertingesnė istoriniu požiūriu: daug įvykių, pokalbių, bet tokiam paprastam skaitytojui kaip aš – per smulkūs ir per daug nuobodūs, nes kartojasi. Nors gal tai irgi geras įspūdis: Katelbachas gyveno Kaune kone ketveris metus, bet niekas per tą laiką Lietuvos-Lenkijos santykiuose taip iš esmės ir nepasikeitė, jie arba stagnavo, arba blogėjo. Artėjant Pasauliniam karui tarptautinės įtampos irgi stiprėjo, Klaipėdos krašto padėtis vis labiau komplikavosi spaudžiant vokiečiams, o pokalbiai su tais pačiais žmonėmis vis tiek trypčiojo vietoje.
Man pačiam knygoje buvo įdomiausios prezidento Smetonos ir jo artimiausios aplinkos žmonių charakteristikos. Smetona laikomas neryžtingu filosofu, akademiško mąstymo žmogumi, kuriam mieliau buvo skaityti knygas ir jas versti nei imtis spręsti įsisenėjusias vyriausybės bėdas. Šešėlinis Lietuvos valdovas – Smetonos žmona, kuri mėgo keistą kompaniją, bet turėdavo labai daug įtakos sprendžiant esminius valstybės klausimus. Sakoma, kad (berods) 1935-aisiais ji sunkiai sirgo (plaučių uždegimu?) ir buvo manoma, kad jeigu ji numirs, iš prezidento posto pasitrauks ir Antanas Smetona – tiesiog tam nebeturės jėgų. Smetonienės sesers vyras Tūbelis buvo ilgalaikis Lietuvos ministras pirmininkas, kurį irgi senokai reikėjo keisti dėl savo neryžtingumo. Bet kadangi giminė, tai ne taip lengva. Žodžiu, Lietuvos istorija galėjo susiklostyti visai kitaip, jeigu valdžioje būtų buvę ryžtingesni žmonės. Kaip sako Katelbachas, Lietuvoje diktatūra, bet tokia keistoka, kurioje diktatorius tingi diktuoti savo savo valią.
Bitės knygų klubas skaito. Cormac Mccarthy. Kelias
Virginija S.
Kovo 12 d. Bitės knygų klubas susirinko aptarti vienos ryškiausių XX a. menininkių, siurrealistės Leonoros Carrington romano „Klausymo ragelis“. Kaip ir autorės tapyba, šis kūrinys pasižymi vaizdų intensyvumu, subtiliu humoru ir nuotykingu, alchemišku siurrealistiškumu. Tai kultinė, nepaprastos sėkmės sulaukusi knyga, XX a. keistosios literatūros žanro klasika, tekstas, dažnai vadinamas okultiniu „Alisos Stebuklų šalyje“ dvyniu. Bitės knygų […]
The post Bitės knygų klubas skaito. Cormac Mccarthy. Kelias first appeared on Geros knygos.knygos apžvalga | Martin Ford „Rise of the Robots“
Nosferatu
Autoriai: Martin FordPavadinimas: Rise of the RobotsSerija: -Žanras: Technologijos; EkonomikaĮvertinimas: 4/5 | Goodreads Pabaigiau gan šiurpiai užvadintą Martin Ford knygą „Rise of the Robots: Technology and the Threat of a Jobless Future“ – Robotų Era: Technologijų Pažanga ir Ateitis be Darbo. Nors autorius ir bando viską pateikti optimistiškai, ar bent viltingai, skaitytojui jaustis
knygos apžvalga | William Gibson „Mona Lisa Overdrive“ | Driekas 3 (Neuromantas)
Nosferatu
Autoriai: William GibsonPavadinimas: Mona Lisa OverdriveSerija: Driekas 3 (Neuromantas)Žanras: KiberpankasĮvertinimas: 4/5 | GoodreadsPabaigiau William Gibson Drieko trilogiją su knyga „Mona Lisa Overdrive“. Nuvilianti pabaiga, bet pati istorija, bendrai imant, gera. Tas pasaulio statymas, kūrimas, tikrai labai daug duoda. Ypač įdomu vis pastebėti tai iš kur gi išaugo kitos kiberpanko žanro
knygos apžvalga | Daniel Suarez „Freedom“ | Daemon 2
Nosferatu
Autoriai: Daniel SuarezPavadinimas: FreedomSerija: Daemon 2Žanras: KiberpankasĮvertinimas: 4/5 | GoodreadsNebeatsimenu, kada perskaičiau pirmą Daniel Suaerz Daemon dualogijos knygą, bet šiaip taip dabar va pabaigiau antrą, pavadinimu „Freedom“. Technologijomis paremta kova už laisvę, revoliucija prieš korporacijas. Visas įdomumas prasidėjo pačioje pabaigoje. Apie Knygą: Keista, kaip labai
Trupiniai #2
Anonymous
Kelios savaitės buvo labai įtemptos tiek darbe, tiek šeimoje: sergant jauniausiajam trūksta miego, bet darbai (ypač netikėtai užgriuvę) nelaukia. Visgi, čia keletas per pastarąsias savaites prisikaupusių trupinių:
-
Bartosz Ciechanowski turi puikią svetainę, kurioje kartas nuo karto įdeda vaizdingą interaktyvų įrašą, kuriame išsamiai paaiškina kokį nors dalyką. Paskutinis jo įrašas apie aerodinamiką ir kaip veikia sparnas irgi nenuvilia.
-
Vienoje Reddit diskusijoje buvo aptariama mintis, kad kuo daugiau visko sužinai, tuo labiau esi demotyvuotas ką nors pats kurti:
My standards have risen faster than my abilities, and it’s not as fun or as satisfying as it once was.
Laisvės ir lengvumo jausmas pradingsta, kai pradedi lygintis su kitais – o kuo daugiau sužinai, su daugiau kuo gali pasilyginti. Labai pažįstamas jausmas.
-
Dar kitoje diskusijoje buvo klausiama, ar audioknygas galima laikyti normaliomis knygomis – ar savo perklausytas knygas įtraukiate į skaitytų knygų sąrašą? Pats audioknygų neklausau, bet toje diskusijoje labai patiko priminimas, kad senovėje visos knygos buvo audioknygos. Skaitomas buvo garsiai, balsu, o klausytojų buvo žymiai daugiau nei mokenčių skaityti. Knygos dažniausiai buvo „skaitomos“ klausantis.
-
Pagal šį žemėlapį ne itin daug lietuvių galvoja, kad jie kietesni už kitas tautas. nors gal kaip tik tai tam tikras nepilnavertiškumo kompleksas? Atsiliekam nuo visų kaimynų, netgi nuo latvių (!).
-
Vaikystėje man dažnai kildavo filosofinis klausimas, ar mano matomos spalvos atrodo lygiai taip pat ir kitiems žmonėms? su žmonėmis atsakymas gal ir neaiškus, bet akivaizdu, kad kiti gyvūnai pasaulį mato visiškai kitokiomis spalvomis, jau vien dėl to, kad jie turi kitokius akies receptorius. O dabar galima ir atkurti vaizdą jų akimis.
Skaityta.lt (©) 2001-2020. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt .